Du melagiu

Pasaka

Susitinka du melagiai arba du pasakotojai, kurie nori įrodyti, kuris moka geriau meluoti. Jie pradeda pasakoti tokias istorijas, kurių niekas negalėtų palaikyti tikromis.

Vienas melas vejasi kitą: milžiniški daiktai, neįmanomi gyvūnai, keistos kelionės, apversti Gamtos dėsniai. Kiekvienas pasakotojas turi pranokti ankstesnį.

Pabaiga dažnai svarbi ne kaip moralinis teismas, o kaip komiškas sustojimas. Laimi tas, kurio melas nebepermušamas, arba klausytojas supranta, kad visa pasaka yra žaidimas su neįmanomybe.

Interpretacija

Melų pasaka nėra skirta apgauti klausytoją. Priešingai, klausytojas nuo pradžių žino, kad tai netiesa, ir mėgaujasi vaizduotės pertekliumi.

Du melagiai rungiasi kalbos kūrybiškumu. Čia vertinama ne faktinė tiesa, o gebėjimas kurti įspūdingą, juokingą ir vis labiau neįmanomą pasaulį.

Tokios pasakos padeda suprasti folkloro žaidybinę pusę: pasaka gali ne mokyti tiesiogiai, o treniruoti kalbą, humorą ir vaizduotę.

Istorija ir variantai

Melų pasakos ir tall tales plačiai žinomos įvairiose tradicijose. Lietuviški variantai dažnai remiasi kaimo vaizdais, darbo aplinka ir absurdiškai išdidintais kasdieniais daiktais.

Tikslios datos nėra. Pasaka priklauso sakytinei žaidimo ir juoko tradicijai.

Žanro požiūriu tai – melų pasaka. Tarptautinėje Aarnės–Tompsono–Utherio sistemoje dviejų melagių rungtynės yra tipas ATU 1920 „Melavimo varžybos“, žinomas visoje Europoje. Lietuviški variantai aprašyti Bronislavos Kerbelytės pasakojamosios tautosakos kataloge (1999–2002).

Kuo šis puslapis skiriasi?

Jis skirtas ne bendrai melų pasakų kategorijai, o konkrečiam pavadinimui „Du melagiu“, todėl padeda dengti long-tail paiešką.