Milžinas velnių malūne

Pasaka

Malūnas pasakoje stovi nuošaliai, o naktimis jame šeimininkauja velniai. Žmonės jo vengia, nes ten girdisi bildesys, sukasi girnos ir vyksta neaiškūs antgamtiniai darbai.

Į malūną patenka milžinas arba nepaprastai stiprus žmogus. Velniai mėgina jį išgąsdinti, įtraukti į darbą ar patikrinti jėgą, bet veikėjas nepasiduoda. Jis arba pranoksta juos jėga, arba supranta jų žaidimą ir atsako gudriau.

Pabaigoje velniai pralaimi ir malūnas išlaisvinamas iš baimės. Pasaka palieka komišką įspūdį: tai, kas atrodė baisu, tampa įveikiama.

Interpretacija

Malūnas tautosakoje dažnai yra tarpinė vieta: jis stovi prie vandens ar vėjo, dirba naktį, ūžia ir primena ne visai namų erdvę. Todėl jis lengvai tampa velnių buveine.

Milžinas čia gali reikšti ne tik fizinę jėgą, bet ir žmogų, kuris nebijo įeiti ten, kur kiti bijo. Jo jėga patikrina velnių autoritetą.

Pasaka leidžia suvaldyti baimę juoku. Velnių malūnas iš siaubo vietos virsta pasakojimo scena, kur pavojus nugalimas.

Istorija ir variantai

Velnių ir malūno motyvai plačiai paplitę sakmėse bei pasakose. Tikslios šio siužeto sukūrimo datos nėra; svarbūs variantai ir vietiniai pasakojimo akcentai.

Kai kuriuose variantuose labiau pabrėžiama jėga, kituose - gudrumas, o dar kituose - malūno kaip bauginančios vietos išlaisvinimas.

Siužetas priklauso pasakų apie kvailą velnią ir sakmių apie užkeiktas vietas laukui. Pasakos apie kvailą velnią Lietuvių tradicijoje išskiriamos kaip atskira grupė. Bebaimio žmogaus, nakvojančio antgamtinių būtybių valdomoje vietoje ir jas įveikiančio, motyvas artimas tarptautiniam tipui ATU 326 „Jaunuolis, kuris norėjo sužinoti, kas yra baimė“. Lietuviški variantai aprašyti Jono Balio (1936) ir Bronislavos Kerbelytės (1999–2002) pasakojamosios tautosakos kataloguose.

Kodėl puslapis aktualus?

Šis pavadinimas dengia ilgą, nišinę paiešką ir jungia tris stiprius Lietuvių tautosakos motyvus: milžiną, velnią ir malūną.