Lietuvių pasakos

Gudrus vaikas

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Visa novelinė pasaka apie mįslingai kalbantį vaiką, du kelius ir karaliaus įsakymus. Pagal 1932 m. Linkuvoje užrašytą variantą.

Žanras
Novelinė pasaka
Motyvai
gudrus vaikas, mįslinga kalba, du keliai
Šaltinių būsena
variantinė

Pasaka: redakcinis perpasakojimas

Ponas važiavo į dvarą ir ties išsišakojimu nebežinojo kelio. Užėjo į trobelę, o ten bėgiojo trejų metų vaikas. Ponas pasiteiravo apie jo šeimą. „Tėvas išėjo suvalgytos duonos parnešti, motina – ugnies. Brolis aria; pavargęs kiškius šaudo: negyvus palieka, gyvus namo parneša. Sesuo kamaroje velnius vaiko“, – atsakė vaikas.

Ponas nieko nesuprato ir paprašė parodyti kelią. Vaikas liepė išnešti jį laukan. „Šitas kelias trumpas, bet ilgai važiuosi. Anas ilgas, bet su gerais arkliais užtruksi maždaug valandą.“ Ponas pasirinko trumpąjį, įklimpo pelkėje ir sugaišo visą parą. Atgal važiavo ilguoju: geras kelias greitai atvedė prie trobelės.

Ponas grįžo išsiaiškinti vaiko žodžių. Tėvas nuėjęs atsiimti grūdų, kuriuos pavasarį skolino kaimynams – jų valgyta duona dabar grįš šeimai. Motina renka malkas, kad būtų kuo kūrenti. Brolis ilsėdamasis šukuoja galvą ir naikina utėles; gyvos lieka plaukuose. Sesuo ruošia audeklui metmenis, o siūlų kamuoliukai šokinėja lyg velniukai.

Vaikas užaugo toks sumanus, kad jį pasikvietė karalius ir klausydavosi jo patarimų. Kartą per puotą karalius pagrasino pakarti kiekvieną, kuris apie jo arklį pasakys „nudvėsė“. Netrukus arklys nugaišo. Tarnas nežinojo, kaip pranešti.

Vaikinas pažadėjo padėti. Atsistojo po karaliaus langu ir ėmė dejuoti. „Tikriausiai mano arklys nudvėsė“, – tarė karalius. „Jūs pats pasakėte uždraustą žodį, – atsakė vaikinas. – Pagal jūsų įsakymą reikėtų bausti jus.“ Karalius supyko ir išvarė jį iš savo valstybės.

Eidamas vaikinas nupirko smėlio vežimą ir gavo raštą, kad ta žemė priklauso jam. Vežimą pastatė prie rūmų, užlipo ant smėlio ir vaikščioja. Karalius vėl ėmė varyti lauk, bet vaikinas parodė pirkimo raštą: „Stoviu ant savo žemės.“ Matydamas, kad žodžiais jo neįveiks, karalius vėl leido gyventi pas save.

Apie šį variantą

J. Spudas 1932 m. Linkuvoje pasaką užrašė iš 71 metų Karolio Valiulio, LTR 337(19). Tai vienas ilgesnis variantas: vaikystės mįslės, kelio pasirinkimas, uždraustas žodis ir sava žemė jame sudaro vieną pasakojimą.

Perpasakojime paliktos visos šios dalys. Vaiko paaiškinimai perteikiami kaip pasakos žodžių žaismas; sandoris dėl vežimo smėlio nėra tikras būdas išvengti valstybės teisės.

Kaip sekti ir aptarti

Pirmiausia perskaitykite tik vaiko atsakymus ir leiskite klausytojams juos aiškinti. Vėliau palyginkite su šio varianto atsakymais. Kelio mįslėje svarbu atskirti atstumą nuo kelionės laiko; karaliaus epizoduose – pažodinę taisyklės formą nuo jos prasmės.

Gudraus vaiko šaltiniai ir naudingi puslapiai