- Žanras
- Gyvūnų pasaka
- Motyvai
- vilkas, varna, sulaužytas pažadas
- Šaltinių būsena
- variantinė
Pasaka: redakcinis perpasakojimas
Vilkas ėdė dvėselieną ir užspringo kaulu. Vartėsi, kankinosi, tačiau kaulo iš gerklės išstumti negalėjo.
Pro šalį skrido varna. Vilkas ėmė ją meiliai prašyti: „Padėk man! Ištrauk kaulą – aš tau atsilyginsiu.“ Varna patikėjo pažadu, įkišo galvą vilkui į nasrus ir ištraukė kaulą.
Kai vilkas vėl galėjo laisvai kvėpuoti, varna paprašė užmokesčio. Vilkas atkirto: „Argi tau maža, kad ištraukei galvą sveiką? Būčiau suspaudęs žandikaulius, ir būtum be galvos likusi. Tai ir yra tavo atlygis.“
Apie šį variantą
Šį variantą E. Rūkštelytė 1938 m. Salake užrašė iš 78 metų Marijonos Rūkštelienės. Archyvinė nuoroda LTR 1713(62), leidinio numeris 19. Čia vilkui padeda varna: kituose šio tarptautinio siužeto pasakojimuose paukštis gali būti kitoks.
Tai visas trumpasis pasakojimas. Vilkas pažado neištesi, o pasakotojas neprideda varnos keršto ar vėlesnės bausmės. Tokios atomazgos šiame variante nėra.
Kaip sekti ir aptarti
Du kartus perskaitykite vilko kalbą: malonų prašymą ir šaltą atsakymą. Paklauskite, kas tarp šių replikų pasikeitė. Varnos pagalba neatima atsakomybės iš pažadą sulaužiusio vilko.