- Žanras
- Gyvūnų pasaka
- Motyvai
- lapė, katinas, pasigyrimas
- Šaltinių būsena
- variantinė
Pasaka: redakcinis perpasakojimas
Ėjo katinas per pušyną ir sutiko lapę. Žinodamas, kad ji laikoma labai gudria, mandagiai pasisveikino ir pasiteiravo, kaip jai sekasi.
Lapė ilgai svarstė, ar verta atsakyti tokiam pelių gaudytojui. Galiausiai ėmė jį menkinti: „Ką tu iš viso supranti?“ Katinas ramiai atsakė: „Vieną dalyką moku. Kai mane vejasi šunys, įlipu į medį ir išsigelbstiu.“
„Tik tiek? – nusistebėjo lapė. – Aš moku šimtą dalykų ir dar turiu visą maišą gudrybių. Eik su manimi, išmokysiu tave gelbėtis.“
Tuo metu pasirodė medžiotojas su keturiais šunimis. Katinas tuoj šoko į medį, užsiropštė aukštai ir pasislėpė tarp šakų. „Atrišk savo gudrybių maišą!“ – šaukė jis lapei.
Tačiau šunys jau buvo ją nutvėrę. „Kiek daug žinojai, o nepadėjo, – tarė katinas iš medžio. – Būtum mokėjusi laipioti, būtum išsigelbėjusi.“
Apie šį variantą
A. Banzomiraitės Palangoje užrašytas variantas saugomas šifru LTR 2269(25). Šaltinio pastaboje užrašymo metai nenurodyti, todėl jų nepridedame. „Lietuvių tautosakos“ III tome tai 16 tekstas.
Maišas veikia kaip lapės pasigyrimas; pasakotojas neparodo jokio iš jo ištraukto daikto. Perpasakojime išlaikytas kontrastas tarp išvardytų gebėjimų gausos ir vieno laiku panaudoto įgūdžio.
Kaip sekti ir aptarti
Prieš šunų pasirodymą sustokite ir paprašykite numatyti, ką darys abu veikėjai. Pabaigoje atskirkite tikrą žinojimą nuo pasigyrimo: šaltinis leidžia įsitikinti katino mokėjimu, bet nepatvirtina lapės šimto gudrybių.