Lietuvių pasakos

Auksaplaukis ir Auksažvaigždė

Pasaka apie stebuklingus vaikus, aukso ženklus, pavydą, pakeitimą ir galutinį tikrosios kilmės atpažinimą.

Žanras
Stebuklinė pasaka
Motyvai
stebuklingi vaikai, aukso plaukai, žvaigždės ženklas
Šaltinių būsena
tautosakinė
Vardai ir variantai

Auksaplaukis ir Auksažvaigždė

Pasaka

Karaliaus šeimoje gimsta nepaprasti vaikai: Auksaplaukis ir Auksažvaigždė. Jų kūno ar išvaizdos ženklai rodo ypatingą kilmę, bet kartu sukelia pavydą tiems, kurie bijo prarasti valdžią ar vietą dvare.

Auksaplaukis ir Auksažvaigždė vaizdinė interpretacija su stebuklingi vaikai, aukso plaukai, žvaigždės ženklas motyvais
Auksaplaukis ir Auksažvaigždė: stebuklingi vaikai, aukso plaukai, žvaigždės ženklas motyvai perteikiami per pasakojimo vaizdą.

Pikta giminaitė, tarnaitė ar kita varžovė vaikus pakeičia, paslepia arba paskleidžia melą apie jų motiną. Tikrieji vaikai auga toli nuo rūmų, dažnai paprastų žmonių globoje, kol jų ženklai ir poelgiai ima atskleisti tiesą.

Atomazgoje Auksaplaukis ir Auksažvaigždė atpažįstami. Melas sugriūva, motina išteisinama, o stebuklingi ženklai tampa ne puošmena, bet kilmės ir teisingumo įrodymu.

Interpretacija

Aukso plaukai ir žvaigždės ženklas pasakoje reiškia ypatingą tapatybę. Tai ženklai, kurių melas negali visiškai paslėpti.

Pasaka kalba apie pakeistą vaiką ir neteisingai apkaltintą motiną. Tai šeimos bei valdžios drama: kas kontroliuoja pasakojimą apie gimimą, tas laikinai kontroliuoja tiesą.

Atpažinimas yra pagrindinė atomazgos forma. Tikrieji vaikai grįžta ne todėl, kad kažkas atsitiktinai pasigaili, o todėl, kad tiesos ženklai lieka įrašyti jų pavidale.

Istorija ir variantai

Auksaplaukio ir Auksažvaigždės siužetas priklauso stebuklinių vaikų ir pakeitimo pasakoms. Tokie motyvai paplitę plačiau, bet Lietuviškuose tekstuose išlaiko savus vardus ir aukso ženklų akcentą.

Tarptautinėje Aarnės–Tompsono–Utherio sistemoje tai – tipas ATU 707 „Trys auksiniai vaikai“ (dar vadinamas „Tiesos paukščiu“ ar „Vaikais su auksinėmis žvaigždėmis“). Jis žinomas nuo Artimųjų Rytų iki Europos; literatūrinė jo versija yra A. Puškino „Pasaka apie carą Saltaną“. Pagrindinis motyvas – apšmeižta motina ir nepaprasti vaikai (auksiniais plaukais ar žvaigždėmis), kurie pašalinami, bet galiausiai atpažįstami. Lietuviški variantai aprašyti Jono Balio (1936) ir Bronislavos Kerbelytės (1999–2002) pasakojamosios tautosakos kataloguose.

Sukūrimo datos nėra: tai žodinės tradicijos siužetas, kurio variantuose gali skirtis vaikų skaičius, piktadarys ir atpažinimo būdas.

Kuo pasaka naudinga?

Ji leidžia atskirai nagrinėti stebuklingo vaiko, aukso ženklo, motinos išteisinimo ir dvaro pavydo temas.

Auksaplaukio ir Auksažvaigždės šaltiniai ir naudingi puslapiai