Dykaduonis sūnelis

Pasaka

Tėvai turi sūnų, kuris nenori dirbti. Jis laukia, kad kiti jį maitintų, teisina tinginystę ir vengia atsakomybės.

Tėvai, kaimynai ar gyvenimo aplinkybės priverčia jį išeiti į pasaulį. Ten dykaduonis susiduria su užduotimis, kurių negalima įveikti vien kalbomis.

Pabaigoje sūnus arba pasikeičia, arba tampa juoko objektu. Pasaka parodo, kad dykaduoniavimas gražiai atrodo tik tol, kol už jį moka kiti.

Interpretacija

Ši pasaka yra apie socialinę brandą. Vaikas ar jaunuolis turi pereiti nuo priklausomybės prie atsakomybės.

Darbas čia nėra vien ekonominė pareiga. Jis reiškia žmogaus gebėjimą būti bendruomenės dalimi ir pačiam kurti savo gyvenimą.

Juokas iš dykaduonio leidžia švelniau kalbėti apie rimtą problemą: kas nutinka, kai žmogus nori naudotis kitų darbu, bet pats neprisideda.

Istorija ir variantai

Tinginio arba dykaduonio siužetai būdingi buitinėms ir pamokomosioms pasakoms. Vienos sukūrimo datos nėra.

Variantuose gali skirtis išbandymai ir pabaiga: kartais sūnus pasitaiso, kartais lieka pajuoktas.

Žanro požiūriu tai – buitinė, pamokomoji pasaka. Tinginio ar dykaduonio, priversto išmokti dirbti, motyvas priklauso plačiam tarptautiniam buitinių pasakų ir anekdotinių pasakojimų apie tinginystę ratui. Lietuviški variantai aprašyti Bronislavos Kerbelytės pasakojamosios tautosakos kataloge (1999–2002).

Kodėl šis pavadinimas aktualus?

Tai aiški long-tail pasaka, leidžianti dengti tinginio, darbo ir pamokomos buitinės pasakos temas.