Vilnius

Gedimino pilies bokštas ant Pilies kalno yra paskutinis ryškus Vilniaus Aukštutinės pilies ženklas ir viena geriausių sostinės panoramos vietų.

Trijų Kryžių kalnas Vilniuje jungia vieną geriausių miesto panoramų su legenda, 1916 m. paminklu, sovietiniu sunaikinimu ir 1989 m. atstatymo istorija.

Pūčkorių atodanga yra aukščiausia Lietuvos atodanga Vilnios slėnyje: 65,2 m aukščio geologinis gamtos paminklas ir viena stipriausių Pavilnių regioninio parko regyklų.

Pūčkorių pažintinis takas Pavilnių regioniniame parke jungia Vilnios slėnį, Belmontą, Pūčkorių atodangą, šlaitus ir istorinius objektus į vieną patogų Vilniaus gamtos maršrutą.

Aušros vartai yra vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai ir viena svarbiausių Lietuvos piligrimystės vietų, kurioje gerbiamas Gailestingumo Motinos paveikslas.

Vilniaus katedra ir varpinė yra centrinis sostinės sakralinis bei valstybinės atminties ansamblis: neoklasicistinis fasadas, požemiai, Šv. Kazimiero koplyčia, atskira varpinė ir Katedros aikštės istorija.

Šv. Onos bažnyčia yra vienas ryškiausių Vilniaus vėlyvosios gotikos simbolių: kompaktiška raudonų plytų fasado architektūra, beveik nepakitusi per šimtmečius ir glaudžiai susijusi su Bernardinų ansambliu.

Vilniaus universiteto ansamblis senamiestyje jungia 1579 m. įkurto universiteto kiemus, Šv. Jonų bažnyčią, varpinę ir kelių epochų architektūrą į vieną tankiausių Vilniaus istorinių erdvių.

Užupio Respublika yra Vilniaus meninis rajonas už Vilnelės, žinomas dėl 1997 m. paskelbtos simbolinės nepriklausomybės, Konstitucijos sienos, Užupio angelo ir lėto pėsčiųjų maršruto.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje yra atkurta istorinė rezidencija Žemutinės pilies teritorijoje, kur archeologiniai pamatai, atkurtos menės, ginkluotė, kasdienybės radiniai ir parodos pasakoja apie LDK politinį bei kultūrinį centrą.

Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos statinys, apžvalgos vieta virš Karoliniškių ir viena jautriausių modernios Lietuvos atminties vietų, susijusi su 1991 m. Sausio 13-osios įvykiais.

MO muziejus Vilniuje yra privatus modernaus ir šiuolaikinio Lietuvos meno muziejus Pylimo gatvėje, jungiantis apie 6 000 kūrinių kolekciją, Danielio Libeskindo architektūrą, parodas, edukacijas ir atviras miesto laisvalaikio erdves.

Lukiškių kalėjimas 2.0 yra buvusio 1904 m. pradėto naudoti Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre, šiandien veikiantis kaip ekskursijų, koncertų, kūrybinių studijų ir miesto kultūros vieta.

Bernardinų sodas yra istorinis Vilniaus senamiesčio parkas Vilnelės vingyje, jungiantis bernardinų vienuolyno daržų, Vilniaus universiteto botanikos sodo, XIX a. viešojo sodo ir šiandieninio miesto parko sluoksnius.

Literatų gatvė Vilniaus senamiestyje garsėja siena, kurioje nedideli meno kūriniai dedikuoti rašytojams, poetams, vertėjams ir literatūros puoselėtojams, susijusiems su Lietuva, Vilniumi ar skaitytojų atmintimi.

Markučių dvaras Vilniuje yra 1867 m. statytas medinis dvaro gyvenamasis namas su autentišku XIX a. interjeru, parku, tvenkiniais, Šv. Varvaros koplyčia ir naujai permąstoma Rusijos imperijos paveldo istorija.

Sapiegų rūmai Antakalnyje yra vienintelis Lietuvoje išlikęs baroko didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis: XVII a. pabaigos Sapiegų rezidencija po ilgos ligoninės, karo mokyklų ir tuštumos istorijos 2024 m. atsivėrė kaip Šiuolaikinio meno centro padalinys.

Trakų Vokės dvaras Vilniaus pakraštyje yra grafų Tiškevičių reprezentacinė rezidencija: 1880 m. Leandro Marconi projektuoti neoklasicistiniai rūmai, vertingi interjerai, 20 ha parkas pagal Édouard'o François André idėjas, tvenkiniai, ūkiniai pastatai ir atgimstanti kultūros erdvė.

Verkių dvaro sodyba yra viena vertingiausių Lietuvos klasicistinių dvarų sodybų: čia išliko oficinos, paviljonas, centrinių rūmų liekanos, 36 ha angliškojo parko struktūra, Neries slėnio regyklos ir Verkių regioninio parko lankytojų centras.

Stiklių kvartalas Vilniuje yra nedidelis, bet tankus senamiesčio gatvių audinys tarp Rotušės, universiteto ir buvusio žydų kvartalo, kuriame susitinka XVI a. auksakalių ir stiklapūčių amatų atmintis, pirmoji LDK spaustuvė, UNESCO saugomas urbanistinis sluoksnis ir Vilniaus žydų istorija.

Vilniaus rotušė yra centrinė senamiesčio savivaldos, prekybos ir reprezentacijos vieta: ankstesnių gotikinių rotušių vietoje 1785-1799 m. pagal Lauryno Gucevičiaus projektą iškilo brandaus klasicizmo pastatas, šiandien tebenaudojamas miesto reprezentaciniams renginiams.

Vilniaus gynybinės sienos bastėja yra XVII a. pirmos pusės įtvirtinimas Bokšto kalne: patrankų bokštas, pasaginis artilerijos kazematas ir 48 m požeminis tunelis, kuriuose nuo 1987 m. veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus ginkluotės ekspozicija.

Prezidentūra Vilniuje yra Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kompleksas S. Daukanto aikštėje: nuo XIV a. vyskupų rezidencijos per 1824-1832 m. Vasilijaus Stasovo klasicizmo perstatymą iki šiandieninės valstybės reprezentacijos vietos su viešomis ekskursijomis.

Rasų kapinės - 1801 m. įsteigtos ir 10,4 ha plotą užimančios vienos svarbiausių Vilniaus istorinių kapinių, kur Senosios ir Naujosios Rasos jungia tautinio atgimimo signatarus, 1863 m. sukilimo vadus, daugiakultūrę atmintį, karių kapus ir Vėlinių tradiciją.

Bernardinų kapinės Vilniuje, įsteigtos 1810 m. Užupyje, dešiniajame Vilnios krante, yra 3,6 ha istorinė atminties vieta: kalvotas kraštovaizdis, XIX a. koplyčia, daugiakalbiai antkapiai ir žinomų vilniečių kapai.

Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelias yra 1664-1669 m. Verkiuose įrengtas 35 stočių piligriminis maršrutas su mūrinėmis ir medinėmis koplyčiomis, vartais, tiltu per Kedrono upelį ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – vienas svarbiausių Lietuvos Kalvarijų.

Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia Didžiojoje gatvėje yra viena pirmųjų LDK barokinių bažnyčių, jėzuitų pradėta statyti 1604 m.; ją puošia 40 m kupolas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos šalmu ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero atminimas.

Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniaus gatvėje yra 16-19 a. benediktinių ansamblio dalis: dabartinį dvibokštį vėlyvojo baroko pavidalą 1741-1753 m. suteikė architektas Jonas Kristupas Glaubicas, o nuo 2006 m. ji veikia kaip koncertų ir kultūros erdvė.

Vilniaus Šventosios Dvasios (dominikonų) bažnyčia Dominikonų g. 8 yra vienas vertingiausių Lietuvos vėlyvojo baroko ir rokoko interjerų: 16 dirbtinio marmuro altorių, A. G. Casparini 1776 m. vargonai, ovali kupolinė erdvė ir garsios požeminės kriptos su natūraliai mumifikuotais palaikais.

Šv. Faustinos namelis Antakalnyje (V. Grybo g. 29A) yra vienintelis išlikęs medinis Dievo Gailestingumo Motinos seserų vienuolyno pastatas, kuriame 1929 m. ir 1933-1936 m. gyveno šv. Faustina ir patyrė Jėzaus apsireiškimus; 2008 m. restauruotas, su atkurta spėjama sesers cele.

Bažnytinio paveldo muziejus (įkurtas 2005, atvertas 2009) veikia Šv. Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblyje; jo branduolys - Vilniaus katedros lobynas su 988 liturginėmis vertybėmis ir didžiausia Lietuvoje liturginės tekstilės kolekcija.

Pinigų muziejus Vilniuje yra Lietuvos banko muziejus Totorių gatvėje, penkiose salėse rodantis pinigų, bankininkystės, numizmatikos ir finansų istoriją nuo mainų iki šiuolaikinių mokėjimų.

Nacionalinė dailės galerija yra LNDM padalinys 1980 m. buvusio revoliucijos muziejaus pastate Konstitucijos prospekte, pristatantis daugiau kaip 46 000 eksponatų XX-XXI a. Lietuvos ir išeivijos meno rinkinį, laikinąsias parodas ir kultūros renginius.

Radvilų rūmų dailės muziejus veikia Jonušo Radvilos rūmų komplekse Vilniaus g. 24: 1646 m. pagal Jono Ulricho projektą pradėtų statyti U plano renesansinių rūmų likučiuose nuo 1990 m. veikia LNDM, jungiantis senosios Europos dailės rinkinius ir šiuolaikinio meno parodas.

Kazio Varnelio namai-muziejus Didžiojoje gatvėje yra LNM padalinys, kuriame optinio meno kūrėjo namų erdvė susilieja su jo sukaupta grafikos, žemėlapių, skulptūros, baldų ir taikomosios dailės kolekcija.

Samuelio Bako muziejus Naugarduko g. 10 - 2017 m. atidarytas pirmasis pasaulyje vien Samueliui Bakui skirtas muziejus, pristatantis Vilniuje gimusio dailininko kelią nuo vaikystės piešinių Vilniaus gete iki vėlyvųjų drobių apie atmintį, netektį ir išlikimą.

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus Pylimo gatvėje yra naujausias ir didžiausias Vilniaus Gaono muziejaus padalinys, keturiuose aukštuose pristatantis litvakų religiją, kalbas, miestelius, meną ir tapatybės istorijas.

Vilniaus geležinkelio muziejus, savo istoriją skaičiuojantis nuo 1966 m., veikia Vilniaus stoties keleivių rūmuose ir kartu su Bėgių parku pasakoja apie Lietuvos geležinkelių istoriją, stotis, keliones, riedmenis, mašinisto darbą ir geležinkelio technologijas.

Medinės miesto architektūros muziejus, šiandien veikiantis kaip Medinės architektūros centras, yra restauruotame Užupio mediniame name, kuriame pasakojama apie Vilniaus medinukus, amatus, paveldą ir šiuolaikinę medinę statybą.

Signatarų namai Pilies gatvėje Vilniuje yra vieta, kur 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą; šiandien tai Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys ir viena svarbiausių valstybės atkūrimo atminties vietų.

Tuskulėnų rimties parkas Vilniuje yra buvusios dvaro teritorijos ir sovietinio teroro aukų memorialo kompleksas, kuriame 1944-1947 m. slapta užkastų žmonių atmintis jungiama su ekspozicijomis, koplyčia-kolumbariumu ir parku.

Panerių memorialas Vilniuje yra didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje, kur nacių okupacijos metais nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia Vilniaus ir Lietuvos žydų; šiandien tai rimties, mokymosi ir istorinės atsakomybės vieta.

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Antakalnyje yra vienas stipriausių Vilniaus baroko objektų: santūrus dvibokštis fasadas slepia baltą, tūkstančiais stiuko figūrų užpildytą XVII a. interjerą, siejamą su Mykolo Kazimiero Paco fundacija.

Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė yra Vilniaus universiteto ansamblio šerdis: vėlyvojo baroko bažnyčia, akademinės ceremonijos, 193 laiptelių varpinė, Fuko švytuoklė ir viena geriausių senamiesčio panoramų.

Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė Aušros Vartų gatvėje yra pagrindinė Lietuvos stačiatikių šventovė: barokinės kilmės vienuolyno katedra, sauganti Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus relikvijų atmintį.

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje veikia buvusioje 1903 m. pradėjusioje dirbti Vilniaus miesto elektrinėje, kur pramoninė architektūra, turbinos, katilai, miesto infrastruktūra ir interaktyvios ekspozicijos pasakoja apie modernėjantį Vilnių.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje veikia buvusiame sovietų saugumo ir KGB pastate Aukų gatvėje, kur ekspozicijos, dokumentai ir išlikęs vidaus kalėjimas pasakoja apie okupacijas, represijas ir Lietuvos laisvės kovas.

Vingio parkas - didžiausias Vilniaus parkas, įsikūręs Neries kilpoje. Jame stovi Dainų švenčių estrada, vyksta didieji renginiai, o pats parkas slepia ilgą istoriją nuo Zakreto dvaro iki Sąjūdžio mitingų. Šiandien tai mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, sporto ir poilsio vieta.

Belmonto malūnas - senas vandens malūnas ir poilsio zona Vilnios slėnyje, Pavilnių regioniniame parke. Nuo jo prasideda Pūčkorių pažintinis takas, vedantis prie didžiausios Lietuvos atodangos, piliakalnio ir senosios patrankų liejyklos vietos.

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia - seniausia išlikusi gotikinė šventovė Lietuvoje, pirmą kartą paminėta 1387 m. Kukli raudonų plytų halinė bažnyčia senamiesčio kvartale saugo gotikinius skliautus ir lietuviškų pamaldų atmintį - tarpukariu tai buvo vienintelė reguliariai lietuviškai meldęsi Vilniaus bažnyčia.

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia - vienas didžiausių ir brandžiausių Lietuvos gotikos paminklų. Kartu su gretima Šv. Onos bažnyčia ji sudaro garsiausią šalies gotikos ansamblį, o palėpėje slypintis gynybinis aukštas su šaudymo angomis liudija, kad ši šventovė kažkada buvo ir miesto gynybos dalis.

Vilniaus Misionierių bažnyčia - viena gražiausių vėlyvojo baroko siluetų sostinės senamiestyje. Du laibi jos bokštai, iškilę ant Išganytojo kalno virš Subačiaus gatvės, yra atpažįstamas Vilniaus panoramos akcentas; bažnyčią ir buvusį misionierių vienuolyną formavo žymiausias Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas.

Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia stovi prie pat Aušros vartų ir laikoma vienu pirmųjų bei gražiausių Lietuvos baroko pastatų. XVII a. viduryje Pacų lėšomis pastatytą karmelitų šventovę puošia švediško smiltainio ir marmuro fasadas bei ištaigingas rokoko interjeras su Šv. Teresės gyvenimo freskomis.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus įsikūręs atkurtuose Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose prie Gedimino kalno. Tai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys, kuriame rengiamos taikomosios dailės ir dizaino parodos, o pačiame pastate galima pamatyti autentiškų XVI a. arsenalo sienų.

Antakalnio kapinės yra reikšmingiausias Vilniaus nekropolis - čia palaidoti 1991 m. Sausio 13-osios laisvės gynėjai su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtu memorialu Pieta, ilsisi įžymūs Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos žmonės, įrengtos kelios karių kapinės. Kapinės driekiasi Antakalnyje ir siekia 1809 m.

Vilniaus choralinė sinagoga Pylimo gatvėje - 1903 m. pastatyta eklektinė, maurų ir neoromaniniais motyvais dekoruota šventovė. Tai vienintelė iš daugiau nei šimto prieškario Vilniaus sinagogų, išlikusi ir iki šiol veikianti; ji yra Lietuvos žydų bendruomenės religinio gyvenimo centras.

Vilniaus bazilijonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia prie Aušros Vartų gatvės - graikų apeigų katalikų ansamblis, garsus įspūdingais vėlyvojo baroko vartais, kuriuos 1761 m. suprojektavo Jonas Kristupas Glaubicas. Su vienuolyno kalėjimu susijusi ir Adomo Mickevičiaus istorija.

Trinapolio Švč. Trejybės bažnyčia ir buvęs trinitorių vienuolynas stovi ant Neries kranto Verkiuose, šiaurinėje Vilniaus dalyje. Baroko ansamblį 1700 m. įkūrė Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis, pavadinęs vietą Trinapoliu. Šiandien tai Vilniaus arkivyskupijos rekolekcijų namai ramioje, vaizdingoje vietoje.

Sapiegų parkas Antakalnyje yra vienas seniausių ir ryškiausių taisyklingo, barokinio plano parkų Lietuvoje. Jis sukurtas prie XVII a. pabaigos Sapiegų rezidencijos kartu su rūmais ir vienuolynu, o pastaraisiais metais atvertas ir prižiūrimas kaip viešasis Vilniaus miesto parkas. Parką svarbu skirti nuo gretimų Sapiegų rūmų.

Pavilnių regioninis parkas - 1992 m. įsteigta saugoma teritorija pačiame Vilniuje, ginanti vaizdingą, giliai išgraužtą Vilnios upės slėnį su raguvomis, šlaitais ir įspūdinga Pūčkorių atodanga. Tai dažnai vienu mažiausių vadinamas Lietuvos regioninis parkas ir mėgstama miestiečių poilsio vieta.

Naujosios Vilnios tremtinių memorialas stovi prie geležinkelio stoties, iš kurios 1941 m. birželį pajudėjo pirmieji masinių trėmimų į Sibirą ešelonai; jį sudaro skulptūra „Prarastoji karta“ ir išsaugotas gyvulinis vagonas, primenantys vieną skaudžiausių Lietuvos XX a. istorijos puslapių.

Halės turgavietė prie Vilniaus senamiesčio - seniausia veikianti dengta miesto turgavietė, įsikūrusi 1904-1906 m. pastatytoje įspūdingoje plieno ir mūro halėje pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą; ji iki šiol gyvuoja kaip maisto ir miesto kultūros centras.

VU Botanikos sodas Kairėnuose - didžiausias Lietuvos botanikos sodas, įsikūręs apie 191 ha plote prie buvusio Kairėnų dvaro Vilniaus rytuose; jame auginama per 10 tūkst. augalų rūšių ir veislių, o ištakos siekia 1781 m. įkurtą Vilniaus universiteto botanikos sodą - seniausią šalyje.

Vilniaus geto memorialas - tai ne vienas paminklas, o atminimo lentos ir ženklai keliose Senamiesčio gatvėse, žymintys 1941-1943 m. veikusio Didžiojo ir Mažojo geto ribas. Rūdninkų g. 18 tebėra buvusių geto vartų lenta su geto planu, Mėsinių g. stovi paminklas aukoms, o gatvių tinklas saugo sunaikintos „Šiaurės Jeruzalės” atmintį.

Žaliųjų ežerų (Balsio) pažintinis takas - tai apie 10 km kilpa aplink Žaliųjų ežerų grandinę šiauriniame Vilniaus pakraštyje, Verkių regioniniame parke. Smaragdinis vanduo, gilūs rininiai ežerai stačiais miškingais šlaitais ir Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis čia padaro vieną gražiausių miesto pasivaikščiojimo ir maudynių vietų.