- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- ankstyvojo baroko jėzuitų bažnyčia Vilniaus senamiestyje
- Adresas
- Didžioji g. 34, Vilnius
- Koordinatės
- 54.67760, 25.28880
- Kiek skirti laiko
- 20-60 min.; daugiau dalyvaujant pamaldose ar ekskursijoje
- Geriausias metas
- dienos metu fasadui ir kupolui; kovo 4-osios savaitę – per Kaziuko mugę
Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje, Vilniaus jėzuitų bažnyčia
Pirmoji LDK baroko bažnyčia prie Rotušės
Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia stovi Didžiojoje gatvėje, fasadu atgręžta į Rotušės aikštę. Ji laikoma viena pirmųjų barokinių bažnyčių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tad yra ne tik sakralinis objektas, bet ir vienas pamatinių senamiesčio reprezentacinės ašies ženklų.
Bažnyčia – lotyniškojo kryžiaus plano, trinavė bazilikinė; šoninės navos padalytos į šešias praėjimu nesujungtas koplyčias. Fasadą skaido piliastrai, pusapskričių arkų langai ir nišos, šonuose iškyla keturių tarpsnių bokštai, o centrinę dalį užbaigia ankstyvojo baroko frontonas su manieringai lankstytomis voliutomis.
Kupolas su didžiojo kunigaikščio karūna
Labiausiai atpažįstamas bažnyčios bruožas – aukštas, apie 40 m kupolas, iškylantis vidurinės navos ir transepto sandūroje. Jį vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos pavidalo šalmas su geležiniu kryžiumi – išskirtinis valstybingumo ir sakralumo simbolis Vilniaus stogų linijoje.
Originalus XVIII a. karūnos šalmas neišliko; dabartinis 1942 m. nukaldintas pagal architekto Jono Muloko projektą. Kupolo vidus puoštas rokokiniais reljefais, o didysis ir transepto dirbtinio marmuro altoriai yra dinamiškos vėlyvojo baroko kompozicijos.
Jėzuitai ir šv. Kazimiero kultas
Bažnyčia pradėta statyti 1604 m. jėzuitų ordino iniciatyva (manoma, projektavo jėzuitų provincijolas Petras Bokša, statė J. Frankevičius); statyba užbaigta apie 1618 m. Jos atsiradimas tiesiogiai susijęs su šv. Kazimiero kanonizacija: 1602 m. paskelbtas šventuoju, 1604 m. Vilniuje pirmą kartą iškilmingai pagerbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis Kazimieras (1458-1484), 1636 m. paskelbtas Lietuvos globėju.
Šv. Kazimieras Vilniuje nėra tik vardas: jo palaikai ilsisi Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, o kovo 4-osios atlaidai davė pradžią Kaziuko mugei. Jėzuitai šv. Kazimiero kultą platino kaip vieną kovos su reformacija būdų, todėl ši bažnyčia jungia katedrą, valstybės globėjo idėją ir miesto sakralinį žemėlapį.
Sudėtinga naudojimo istorija
Po 1749 m. gaisro bažnyčia rekonstruota (architektas T. Žebrauskas). 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną ji kurį laiką buvo parapinė, 1812 m. prancūzų kariuomenė joje įrengė grūdų sandėlį ir sunaikino altorius, 1840 m. atiduota stačiatikiams, o 1864-1868 m. perstatyta į Šv. Mikalojaus sobora ir įgavo neobaroko bruožų: pažeminti bokštai, kupolas ir bokštai uždengti svogūno pavidalo šalmais.
XX a. bažnyčia ne kartą keitė šeimininkus: 1915 m. – vokiečių liuteronų maldos namai, 1917 m. grąžinta katalikams, 1942 m. atstatyta kupolo karūna (architektas J. Mulokas), 1949 m. uždaryta, o 1966 m. joje įrengtas Ateizmo muziejus. 1988 m. grąžinta tikintiesiems, 1990 m. perduota jėzuitams, 1991 m. kovo 3 d. iš naujo konsekruota; 1991 m. po didžiuoju altoriumi rasta XVII a. pirmos pusės kripta.
Kaip lankyti Šv. Kazimiero bažnyčią
Šiandien tai veikianti nedidelė (ne parapinė) jėzuitų bažnyčia, priklausanti Šv. Teresės parapijai. Lankymo, pamaldų ir koncertų tvarka keičiasi, todėl ją geriausia tikrinti oficialiame bažnyčios puslapyje. Vien išorės apžiūrai pakanka 20-30 minučių, su vidumi – ilgiau.
Iš Didžiosios gatvės bažnyčia matoma fragmentiškai, nes senamiesčio erdvė tanki, todėl verta apeiti aplink ir pažiūrėti į fasadą iš kelių taškų. Užėjus vidun elkitės kaip veikiančioje bažnyčioje: kalbėkite tyliai ir nefotografuokite trukdančiu būdu.
