- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- miesto gynybinės sienos bastėja ir ginkluotės muziejus
- Adresas
- Bokšto g. 20/18, Vilnius
- Koordinatės
- 54.67694, 25.29222
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; daugiau su Subačiaus apžvalgos vieta ir Aušros vartais
- Geriausias metas
- dienos metu muziejui ir panoramai; darbo laiką tikrinkite oficialiame LNM puslapyje
Vilniaus bastėja, Bokšto bastėja
Bastėja Bokšto kalne
Vilniaus gynybinės sienos bastėja stovi Bokšto kalno pašlaitėje, ten, kur senamiesčio reljefas krenta link Užupio ir Subačiaus pusės. Dėl šios padėties vieta iš karto paaiškina, kodėl Vilniaus gynyba rėmėsi ne tik mūru, bet ir šlaitais, grioviais bei apžvalga – įtvirtinimas turėjo dengti pažeidžiamą rytinį miesto pakraštį.
Bastėja priklauso Vilniaus miesto gynybinei sienai, kurią Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu pradėta mūryti 1503 m. ir baigta 1522 m.; siena buvo apie 3 km ilgio ir juosė dabartinę Senamiesčio teritoriją. Pati bastėja prie sienos Bokšto kalne įrengta vėliau, XVII a. pirmoje pusėje, kai paprasto mūro karybai nebepakako.
Patrankų bokštas, kazematas ir tunelis
Bastėją sudaro trys susiję elementai: stačiakampis plytinis patrankų bokštas (apie 12 m ilgio ir 9 m pločio), pasaginės formos požeminis artilerijos kazematas (apie 8 m aukščio) ir juos jungiantis tunelis. Tunelis yra apie 48 m ilgio, 2,8 m pločio ir 3,5 m aukščio – jis leido kareiviams ir ginklams saugiai judėti tarp bokšto ir kazemato.
Šaltinių duomenimis, bastėją projektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas, o pati įtvirtinimo idėja siejama su artilerijos laiku: objektas buvo skirtas ne grožiui, o funkcijai – kontroliuoti prieigas, dengti sieną kryžmine ugnimi ir panaudoti Bokšto kalno reljefą miesto apsaugai. Po nuosmukio bastėja apleista, o XX a. antroje pusėje (1965-1970 m.) konservuota ir pritaikyta lankymui.
Lietuvos nacionalinio muziejaus ginkluotės ekspozicija
1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, šiandien veikiantis kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys. Ekspozicija pasakoja Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybos bei ginkluotės istoriją, tad lankytojas gauna ne tik mūrą, bet ir aiškinamąjį kontekstą.
Tarp eksponatų – artilerijos ginklai ir pramogai naudotos saliutinės patrankėlės, smulkesni ginklai (arkebuza, rankinė bombarda, pistoletas, šautuvas), XVII-XVIII a. LDK kario šarvų detalės (šalmai, krūtinšarviai), taip pat budelio kalavijas, miesto vartų spynos, Vilniaus planų raižiniai ir Kazimiero Simonavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ ištraukos. Po 2007 m. atlikti drėgmės mažinimo ir tvarkybos darbai.
Panorama nuo bastėjos
Vienas didžiausių bastėjos privalumų yra vaizdas. Nuo Bokšto kalno šlaito matosi Vilniaus senamiesčio dalis, bažnyčių bokštai ir miesto reljefas, todėl po požemių apžiūros verta sustoti lauke ir perskaityti miestą iš aukščiau.
Ši panorama nėra vien graži – ji padeda suprasti, kodėl bastėja atsirado būtent čia: gynybai reikėjo matyti artėjančias kryptis, kontroliuoti šlaitą ir jungtis prie miesto sienos linijos, kuri vingiavo Bokšto gatvės pakraščiu.
Kaip aplankyti Vilniaus bastėją
Bastėjai skirkite 45-90 minučių. Muziejui taikomas LNM bilietas, o darbo laikas ir kainos keičiasi, todėl prieš kelionę juos tikrinkite oficialiame Lietuvos nacionalinio muziejaus puslapyje. Yra ir virtualus turas, padedantis pasiruošti vizitui.
Muziejų patogu pasiekti viešuoju transportu (Užupio stotelė, 10, 11, 33 autobusai), artimiausia mokama stovėjimo aikštelė yra O. Šimaitės g. 1. Pėsčiomis bastėją lengva derinti su Aušros vartais, Rotuše, Subačiaus apžvalgos vieta ir Stiklių kvartalu, bet maršrute palikite laiko šlaitams ir laiptams.
