Lankytinos vietos Lietuvoje

Istorijų namai: Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvė buvusiose kareivinėse, kur kintamos istorijos parodos papildo atverta etnografijos saugykla

Istorijų namai yra 2021 m. atvertas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys T. Kosciuškos gatvėje, buvusiame istoriniame kareivinių komplekse šalia Kalnų parko. Pirmajame ir antrajame aukštuose rodomos didesnė bei mažesnė kintamos parodos, todėl konkretaus apsilankymo turinį reikia tikrinti muziejaus kalendoriuje. Cokoliniame aukšte įrengta Etnografijos saugykla-ekspozicija atveria XVIII a. pabaigos - XX a. pirmos pusės kaimo architektūros, interjero ir darbo įrankių rinkinius, tačiau įprastai lankoma nustatytomis ekskursijomis ar paskelbtu laiku. Patirtį papildo pats pastatas: sklypo raida nuo Horainų posesijos ir XIX a. karinės paskirties iki apleisto komplekso pritaikymo muziejui. Pagrindinis įėjimas yra vidiniame kieme; parodų aukštus jungia erdvus liftas, tačiau regos negalią turinčiam lankytojui kelias nuo viešojo transporto stotelės neturi vientisos taktilinės vedimo sistemos.

Vieta
Vilniaus miesto savivaldybė
Regionas
Vilnius
Tipas
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys su kintamomis istorijos parodomis, specialiai lankoma etnografijos saugykla ir istoriniu pastatų kompleksu
Adresas
T. Kosciuškos g. 3, Vilnius; įėjimas iš vidinio kiemo
Koordinatės
54.68959, 25.29626
Kiek skirti laiko
1-1,5 val. vienai parodai; 2-3 val. dviem parodoms ir lėtesnei pažinčiai su pastatu
Geriausias metas
darbo dienos rytas kintamoms parodoms arba iš anksto paskelbtas laikas Etnografijos saugyklai; prieš vykstant tikrinkite dienos parodas, bilietus ir šventinį grafiką
Vardai ir variantai

LNM Istorijų namai, Istorijų namai Vilniuje, House of Histories

Istorijų namai yra Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, o ne viena nekintanti ekspozicija

Istorijų namai lankytojams atverti 2021 m. gegužės 6 d. T. Kosciuškos g. 3, greta Kalnų parko ir Vilnios slėnio. Tai atskiras Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, todėl jo bilietas ir įėjimas nėra bendri su Gedimino pilies bokštu, Pilininko namu ar arsenaluose veikiančiais muziejais.

Pirmajame aukšte įrengta didžiosios, antrajame - mažosios parodos erdvė. Abiejose pristatomos keičiamos Lietuvos ir platesnio regiono istorijos, archeologijos, etnografijos ar atminties temos. Parodų pavadinimai, pabaigos datos ir kai kurių renginių sąlygos kinta, tad ankstesnė recenzija ar nuotrauka nepatvirtina, ką rasite atvykę konkrečią dieną.

Pagrindinis lankytojų įėjimas yra ne prie gatvės fasado, o vidiniame kieme. Nuo T. Kosciuškos gatvės reikia eiti pro metalinius vartus, kieme kilti pastato link ir ieškoti rudų durų prie medinėmis vertikaliomis dailylentėmis išskirtos dalies. Puslapio koordinatės 54.689595, 25.296258 žymi būtent pagrindinio įėjimo tašką, o ne automobilių stovėjimo vietą.

Etnografijos saugykla-ekspozicija parodo tai, ko įprastai muziejuje nematyti

Cokoliniame aukšte įrengta Etnografijos saugykla-ekspozicija sujungia rinkinių saugojimą ir jų pristatymą. Joje rodomi XVIII a. pabaigos - XX a. pirmos pusės liaudies architektūros modeliai ir detalės, kaimo būsto interjero daiktai, baldai, indai, darbo įrankiai bei kiti kasdienybės liudijimai.

Tai nėra trečia nuolat laisvai apeinama galerija. Lietuvos nacionalinis muziejus nurodo specialų lankymą su ekskursijomis, o paskutinį mėnesio sekmadienį skelbia nemokamus apsilankymus kas 30 min. ne didesnėmis kaip 12 žmonių grupėmis. Vietų skaičius ir tvarka gali keistis, todėl norint patekti būtent į saugyklą verta iš anksto tikrinti jos dienos grafiką ir registracijos sąlygas.

Saugyklos principas padeda suprasti, kaip muziejus tvarko didesnį rinkinį nei telpa vienoje atrankinėje parodoje. Eksponatai čia grupuojami pagal paskirtį ir medžiagiškumą, todėl apsilankymas labiau primena pažintį su rinkinio sandara nei vieną chronologinį pasakojimą nuo pradžios iki pabaigos.

Pastato istorija apima Horainų posesiją, carines kareivines ir ilgą pritaikymą muziejui

XVIII a. antroje pusėje sklypas priklausė Horainų šeimai; čia veikė karčema ir stovėjo mūriniai bei mediniai pastatai. Po 1831 m. sukilimo valda nacionalizuota ir įtraukta į Vilniaus tvirtovės infrastruktūrą. Dalis ankstesnių statinių buvo pašalinta, tačiau senosios mūrinės karčemos sluoksnis liko vėlesniame užstatyme.

XIX a. pabaigoje, apie 1880 m., sklype pastatytos Švč. Trejybės, arba Troickije, kareivinėmis vadintos struktūros. Jos siejosi su čia sutelkta karine ir kalėjimo infrastruktūra, o architektūroje atpažįstamas carinės Rusijos karinių kompleksų tipas. Kariškiai pastatus naudojo iki maždaug 1950 m.; vėliau čia veikė internatinė mokykla.

Iki 1990 m. kompleksas buvo ištuštintas, vėliau ne vienus metus stovėjo nebaigtų darbų ir apleidimo būsenoje, kol perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui bei pritaikytas parodoms. Kultūros vertybių registro kodas 27977 aprašo Horaino namu vadinamą saugomą pastatą šiuo adresu. Šio vieno registro įrašo nereikėtų automatiškai taikyti visam Istorijų namų naudojamam kareivinių kompleksui.

2026 m. darbo laikas ir bilietai priklauso nuo pasirinktų parodų

2026 m. liepos 21 d. oficialiame puslapyje skelbta, kad Istorijų namai dirba antradienį-sekmadienį 10.00-18.00, trečiadienį - iki 20.00, o pirmadienį nedirba. Paskutiniai bilietai parduodami likus 30 min. iki uždarymo. Šventinėmis dienomis taikomas atskiras grafikas, todėl prieš kelionę tikrinkite naujausią muziejaus informaciją.

Tą pačią dieną bilietas į vieną parodą suaugusiajam kainavo 5 Eur, lengvatinis - 2,50 Eur, šeimos bilietas vienam suaugusiajam ir 1-4 nepilnamečiams - 8 Eur, dviem suaugusiesiems ir 1-4 nepilnamečiams - 13 Eur. Į dvi parodas atitinkamai skelbti 8 Eur, 4 Eur, 12 Eur ir 20 Eur tarifai. Kainos, nuolaidos, amžiaus ribos ir nemokamo lankymo pagrindai gali būti keičiami.

Paskutinį mėnesio sekmadienį Etnografijos saugykla-ekspozicija skelbiama nemokamai pagal jos atskirą lankymo tvarką, o dvi laikinosios parodos - su 50 proc. nuolaidos bilietu. Tai nereiškia, kad kiekviena Istorijų namų paroda visą dieną automatiškai nemokama. Muziejus taip pat skelbia nuolatines nemokamo lankymo kategorijas, kurioms gali reikėti teisę patvirtinančio dokumento.

Liftas ir pritaikyti sanitariniai mazgai palengvina lankymą, bet atvykimo kelias nevienodai prieinamas

Muziejus nurodo, kad parodų erdvės ir sanitariniai mazgai pritaikyti judėjimo negalią turintiems lankytojams, o į antrą aukštą kelia erdvus liftas. Vis dėlto individualūs poreikiai skiriasi, todėl dėl konkretaus maršruto, pagalbos ar vietos ratiniam vežimėliui verta susisiekti su muziejumi prieš atvykstant.

Nuo Kalnų parko viešojo transporto stotelės iki muziejaus nėra vientiso taktilinio vedimo paviršiaus. Oficialioje prieinamumo informacijoje muziejus siūlo iš anksto susitarus pasitikti ir palydėti regos negalią turintį lankytoją. Kiemo kelias kyla įkalne, o laiptelių prie durų kraštai nėra ryškiai kontrastuoti.

Artimiausios stotelės yra Kalnų parkas ir Karaliaus Mindaugo tiltas. Oficialus puslapis nurodo mokamą automobilių stovėjimo aikštelę ties T. Kosciuškos g. 1A, tačiau vietos užimtumas ir miesto zonų taisyklės nėra muziejaus bilieto dalis. Asmeninėms nuotraukoms paprastai leidžiama fotografuoti be blykstės ir trikojo, o atskira paroda gali nustatyti papildomų apribojimų. Garso gidai skelbiami nemokami, bet jų kalbas bei konkrečios parodos turinį verta patikrinti vietoje.

Istorijų namų šaltiniai