- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus galerija istoriniuose Chodkevičių-Puslovskių rūmuose su nuolatine XVI-XIX a. Lietuvos dailės ekspozicija
- Adresas
- Didžioji g. 4, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68062, 25.28871
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2,5 val.; apie 3 val. su laikina paroda ar ekskursija po rūmų istoriją
- Geriausias metas
- antradienio vakaras, kai galerija dirba iki 20:00, arba darbo dienos rytas lėtam nuolatinės ekspozicijos lankymui
VPG, Chodkevičių rūmų paveikslų galerija, Vilnius Picture Gallery, Chodkevičiai Palace
Didžiosios gatvės galerijoje pats pastatas yra pirmasis eksponatas
Vilniaus paveikslų galerija įsikūrusi Didžioji g. 4, koordinatėse 54.6806177, 25.2887105, maždaug už 200 m nuo Rotušės aikštės. Įėjimas yra per centrinę Chodkevičių rūmų tarpuvartę, todėl lankytojas iš judrios senamiesčio gatvės pirmiausia patenka į reprezentacinio kiemo ašį ir tik tada į ekspozicijų sales.
Tai ne Nacionalinė dailės galerija prie Neries, kurios nuolatinė ekspozicija skirta XX-XXI a., ir ne Radvilų rūmų dailės muziejus Vilniaus gatvėje. Vilniaus paveikslų galerijos branduolys yra XVI-XIX a. Lietuvos dailė, Vilniaus meno mokykla ir XIX a. rūmų kultūra. Dabartiniame LNDM pristatyme jos laukas apima ir XX a. pradžią bei užsienio dailę, ypač per laikinas parodas.
Rūmų fasadą verta apžiūrėti dar prieš perkant bilietą. Trijų aukštų šviesiame Didžiosios gatvės korpuse centrinį rizalitą užbaigia trikampis frontonas su pusapskričiu langu, virš įvažiavimo išsikiša lieto metalo turėklų balkonas, o rustuotas pirmasis aukštas laiko santūresnį viršutinių langų ritmą.
Chodkevičių rezidencija augo nuo XVI a. mūrų iki uždaro rūmų komplekso
Kultūros vertybių registras rūmų komplekse fiksuoja XV-XX a. pradžios sluoksnius, o dabartinio vakarų korpuso dalys pradėtos mūryti XVI a. XVI-XVII a. sandūroje Supraslio šakos Chodkevičiai ankstesnius namus sujungė į įtvirtintą miesto rezidenciją su bokštais ir vidiniu kiemu. Daugiau kaip tris šimtmečius čia gyveno mažiausiai aštuonios šios giminės kartos.
1600 m. rūmai tapo Chodkevičių ir Radvilų konflikto dėl Sofijos Olelkaitės santuokos bei kraičio atramos punktu. Muziejaus istorijoje pasakojama, kad abiejų giminių šalininkai buvo sutelkę ginkluotus būrius ir iš rezidencijų galėjo šaudyti net artilerija. Susirėmimo mastą dera vertinti per šaltinių pasakojimą, tačiau pats konfliktas aiškiai parodo, kad miesto rūmai buvo ir politinės galios tvirtovė.
Po gaisrų ir karų kompleksas ne kartą plėstas. 1754-1762 m. Jono Mikalojaus Chodkevičiaus užsakymu jį pertvarkė architektai Abraomas Würtzneris ir Pranciškus Ignacas Hofferis. XIX a. pradžioje rūmus įsigijo Vaitiekus Puslovskis, o apie 1825-1834 m. pagal Tomui Tišeckiui priskiriamą projektą jie gavo dabartines vėlyvojo klasicizmo formas ir keturių korpusų supamą reprezentacinį kiemą.
Akademija, profesorių butai ir restauravimas pakeitė rūmų paskirtį, bet neištrynė interjerų
1834 m. rūmuose įsikūrė Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija, o XIX a. penktajame dešimtmetyje - Vilniaus švietimo apygardos įstaigos. Po Pirmojo pasaulinio karo kompleksas perduotas universitetui; jo patalpose gyveno profesoriai ir kultūros žmonės, tarp jų filosofas Vosylius Sezemanas, ekonomistas Vladas Jurgutis, istorikas Ignas Jonynas ir psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis.
Keičiantis paskirčiai didelės salės buvo skaidomos, įrengiami butai, o dalis angų ir konstrukcijų pertvarkyta. XX a. pabaigos restauracija grąžino rūmams reprezentacinių erdvių logiką ir pritaikė vakarų korpusą muziejui. Vilniaus paveikslų galerija čia atidaryta 1994 m., o kituose komplekso korpusuose dabar veikia LNDM administracija, biblioteka, archyvas ir saugyklos.
Antrojo aukšto salėse išliko arba restauruojant atkurta XIX a. interjero visuma: koklių krosnys, židiniai, sienų ir lubų lipdyba, polichromija, medinės įsprūdinės durys, laiptų bei balkonų turėklai. Muziejus aiškiai papildo autentiškas detales laikotarpio baldais ir taikomosios dailės kūriniais, todėl ne kiekvienas matomas daiktas priklausė Chodkevičiams, bet visi kartu padeda suprasti miesto rūmų reprezentaciją.
Nuolatinė ekspozicija veda nuo LDK portreto iki XIX a. dailininkų studijų Europoje
Galerija įsteigta 1956 m. ir iki 1986 m. veikė Vilniaus katedroje; restauruotuose Chodkevičių rūmuose ji atsidarė 1994 m. Dabartinė nuolatinė ekspozicija prasideda XIX a. rūmų interjerais, kuriuose rodomi baldai, porcelianas, laikrodžiai, medaliai, portretinės miniatiūros, Vilniaus labdarybės draugijos miestiečių portretai ir senojo miesto vaizdai.
Toliau kūriniai išdėstyti chronologiškai. XVI-XVIII a. vietos ir užsienio meistrų portretai atveria Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomų, reprezentacijos ir užsakovų pasaulį. Nuo 1793 m. svarbia tema tampa Vilniaus meno mokykla: jos profesorių ir mokinių kūryba rodo, kaip universitete susiformavo profesionalios dailės studijų tradicija.
Po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. Lietuvos dailininkai mokėsi Sankt Peterburgo, Varšuvos, Miuncheno, Paryžiaus, Romos ir kitose mokyklose. Todėl XIX a. salėse vietos temos susitinka su klasicizmu, romantizmu, akademizmu ir realizmu, o ekspozicija pasakoja ne izoliuotą nacionalinę liniją, bet Lietuvos menininkų ryšius su Europos centrais.
Smuglevičius, Rustemas, Ruseckas ir rūmų detalės reikalauja lėto žiūrėjimo
Tarp pagrindinių autorių yra Pranciškus Smuglevičius, tapęs pirmuoju Vilniaus meno mokyklos piešimo ir tapybos profesoriumi, jo įpėdinis Jonas Rustemas, Italijoje mokęsis Kanutas Ruseckas ir Vincentas Smakauskas. Jų darbai leidžia lyginti istorinę kompoziciją, portretą, religinę dailę, kasdienio gyvenimo motyvus ir peizažą, o ne ieškoti vieno visą galeriją nustelbiančio šedevro.
Pirmose salėse žiūrėkite į kūrinių ir aplinkos dialogą: koklinė krosnis, Paryžiuje apie 1786 m. pagaminta Guillaume'o Benemano komoda, Sèvres porcelianas ar senasis Vilniaus vaizdas paaiškina XIX a. interjero funkciją ne prasčiau už sienoje kabantį portretą. Kiemo pusės langai ir aukštos durų ašys atskleidžia, kaip buvo organizuotas judėjimas per reprezentacines sales.
Laikinos parodos nuolat keičia vizito turinį. 2026 m. vasarą oficiali programa skelbė piešinių ekspoziciją nuo XVIII iki XXI a., Vincento Slendzinskio parodą ir Caravaggio autorystės klausimui skirtą projektą. Prieš kelionę tikrinkite, kurios salės tuo metu veikia, nes parodų keitimas gali laikinai uždaryti dalį maršruto.
Antradienį galerija dirba iki 20:00, o pastatas pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams
2026 m. liepos 13 d. oficialus tvarkaraštis nurodė: antradienį 10:00-20:00, trečiadienį-šeštadienį 10:00-18:00, sekmadienį 11:00-17:00. Pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba, švenčių išvakarėse užsidaro valanda anksčiau, o paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo.
Tą pačią dieną pilnas bilietas kainavo 6 Eur, bilietas su nuolaida - 3 Eur, gido paslauga lietuvių kalba - 20 Eur, kita kalba - 25 Eur. Kainos, lengvatų sąlygos ir parodų prieinamumas kinta, todėl prieš lankymą tikrinkite oficialų LNDM puslapį. Muziejus nurodo, kad patalpos pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms ir tėvams su vežimėliais, o nuolatinė ekspozicija turi sensoriniams poreikiams pritaikytų sprendimų.
Viešas Google Maps įrašas 2026 m. liepos 13 d. rodė 4,6 balo iš 5 ir 693 atsiliepimus; įvertinimas bei jų skaičius laikui bėgant keisis. Pagrindiniam maršrutui skirkite bent 90 min., o jei norite nuosekliai skaityti etiketes, apžiūrėti laikiną parodą ir rūmų interjerus - dvi su puse ar tris valandas.
