Lankytinos vietos Lietuvoje

Vilniaus Išganytojo (Trinitorių) bažnyčia: aštuonkampis kupolas ir išlikęs Pietro Perti stiukas

Vilniaus Išganytojo bažnyčia Antakalnyje - centriško plano baroko šventovė, 1694-1717 m. statyta Kazimiero Jono Sapiegos ir trinitorių iniciatyva jo priemiesčio rezidencijos teritorijoje. Daugiau kaip 30 m aukščio aštuonkampis kupolas, Pietro Perti 1700-1705 m. kurtas stiukas ir fasado reljefas su belaisviais primena ordino misiją išpirkti krikščionis iš nelaisvės. 1864 m. pastatas paverstas cerkve ir neteko daug interjero, vėliau naudotas ligoninei bei sandėliui. Nuo 2000 m. ansamblyje gyvena Šv. Jono broliai ir seserys, vyksta pamaldos bei bendruomenės veikla. 2026-07-27 Google Maps rodė 4,8 balo pagal 343 atsiliepimus.

Vieta
Vilniaus miesto savivaldybė
Regionas
Vilnius
Tipas
XVII-XVIII a. sandūros baroko bažnyčia ir buvusio trinitorių vienuolyno ansamblio dalis
Adresas
Antakalnio g. 27, Vilnius
Koordinatės
54.70042, 25.31238
Kiek skirti laiko
20-40 min.; ilgiau per pamaldas, koncertą ar bendruomenės renginį
Geriausias metas
oficialiu bažnyčios atidarymo metu, ne ceremonijos įkarštyje, kai galima ramiai įsižiūrėti į kupolą ir stiuko likučius
Vardai ir variantai

Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia, Vilniaus Trinitorių bažnyčia, Vilniaus Joanitų bažnyčia, Church of Jesus the Redeemer

Bažnyčia užbaigia Sapiegų baroko ansamblio ašį

Trinitoriai į Vilnių atvyko 1693 m., o 1694 m. Kazimiero Jono Sapiegos rezidencijos teritorijoje pradėta statyti jiems skirta bažnyčia ir vienuolynas. Šventovė pirmą kartą konsekruota Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio titulu 1716 m., nors statybos darbai baigti 1717 m.

Bažnyčia nėra atsitiktinai pastatyta už Sapiegų parko. Rūmai, geometrinis parkas, vartai ir trinitorių kompleksas sudarė reprezentacinę Antakalnio rezidencijos visumą. Dėl to verta ateiti per parką ir stebėti, kaip kupolas bei fasadas uždaro ilgąją kompozicijos kryptį.

Vienuolyno keturi dviaukščiai korpusai supa uždarą keturkampį kiemą. Jie gerokai santūresni už šventovę, todėl kontrastas tarp kasdienio vienuolių gyvenimo pastatų ir plastinio bažnyčios fasado yra sąmoninga ansamblio dalis.

Trinitorių misiją galima perskaityti fasade

Trinitorių ordinas viduramžiais įkurtas krikščionims, patekusiems į nelaisvę, išpirkti. Vilniuje veikė reformuotos ispaniškosios šakos vienuoliai. Šią misiją tiesiogiai rodo skulptūrinė grupė virš pagrindinio portalo: du nelaisvėje atsidūrę krikščionys kariai ir juos raminantis angelas.

Centriško plano šventovę vainikuoja daugiau kaip 30 m aukščio aštuonkampis kupolas. Pagrindinį fasadą papildo du XVIII a. antroje pusėje pristatyti bokštai, o dvigubas reljefais puoštas frizas sujungia architektūrą ir pasakojimą apie ordino pašaukimą.

1700-1705 m. dekoravimo darbus prižiūrėjo ir pats atliko italų skulptorius Pietro Perti. Viduje išliko korintiniais kapiteliais užbaigti tribriauniai piliastrai, platus ornamentuotas antablementas ir Kristaus kančios simbolius laikantys angelai kupolo apačioje.

Jėzaus Nazariečio skulptūros dabar reikia ieškoti kitur

Pirmasis vienuolyno viršininkas ispanas kunigas Juozapas ir Kazimieras Jonas Sapiega Romoje užsakė Jėzaus Nazariečio skulptūrą pagal Madride gerbtą Ecce Homo atvaizdą. Ji pasiekė Vilnių 1700 m., o kitą dieną po 1716 m. konsekracijos buvo įnešta į bažnyčią ir netrukus tapo svarbiausiu jos pamaldumo objektu.

Skulptūros kultą trinitoriai ypač skleidė per gegužės penktadienių pamaldas. Tačiau šiandien originalo Išganytojo bažnyčios altoriuje nėra - jis saugomas netolimoje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dabartinėje vietoje 1940 m. pastatyta anksčiau čia buvusios skulptūros kopija.

Kiti kūriniai taip pat išblaškyti: dalis altorinių paveikslų pateko į muziejų saugyklas, o viename šoniniame altoriuje buvęs XVII a. Nukryžiuotasis dabar yra Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje. Todėl tuščios nišos yra istorinio niokojimo liudijimas, ne nebaigto pirminio projekto ženklas.

Cerkvė, ligoninė, sandėlis ir sugrįžusi bendruomenė

1864 m. uždarius trinitorių vienuolynus bažnyčia paversta Šv. Mykolo Arkangelo cerkve. Tuomet pašalinti šeši šoniniai altoriai, rokokinė sakykla, Sapiegos antkapinis paminklas ir dalis skulptūrų; pakeistas kupolo žibintas, bokštų šalmai, priekyje pristatytas tambūras. Vienuolyne įsikūrė kareivinės.

1919 m. bažnyčia priskirta Lenkijos kariuomenės ligoninei, o 1924 m. vienuolyno pastatai pritaikyti universiteto klinikoms. Sovietmečiu šventovė naudota kariuomenės sandėliu. Nuo 1993 m. ansamblyje veikė Vilniaus kunigų seminarija, o 2000 m. įsikūrė Šv. Jono broliai ir seserys.

Dabartinis interjeras sąmoningai neatrodo kaip visiškai iš naujo nulipdytas XVIII a. kambarys. Išlikęs baroko dekoras, praradimų žymės, nauja liturginė įranga ir gyva vienuolyno veikla vienoje erdvėje rodo kelis istorinius sluoksnius.

Lankymas, Mišios ir pagarba veikiančiai šventovei

2026-07-27 Vilniaus arkivyskupijos puslapis nurodė, kad bažnyčia atvira kasdien 7.00-21.00. Mišios skelbtos antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais 18.30, šeštadieniais 11.30, sekmadieniais 10.00 bei 12.00 lietuviškai ir 18.30 lenkiškai. Tvarkaraštis gali kisti per šventes ar renginius, todėl prieš kelionę jį tikrinkite oficialiame puslapyje.

Įprastam individualiam apsilankymui bilieto nėra. Įeikite tyliai, nefotografuokite žmonių be leidimo ir ceremonijos metu nevaikščiokite po presbiteriją ar priešais altorių. Koncertai, rekolekcijos ir ekskursijos gali turėti atskirą registraciją ar kainą.

Tiksli Google Maps kortelė „Vilniaus (Antakalnio) Išganytojo bažnyčia“ 2026-07-27 turėjo 4,8 balo pagal 343 atsiliepimus. Žymeklis 54.7004245, 25.312379 rodo pagrindinį bažnyčios įėjimą Antakalnio g. 27.

Vilniaus Išganytojo bažnyčios šaltiniai