Lankytinos vietos Lietuvoje

Signatarų namai: Vasario 16-osios Akto pasirašymo vieta

Signatarų namai Pilies gatvėje Vilniuje yra vieta, kur 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą; šiandien tai Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys ir viena svarbiausių valstybės atkūrimo atminties vietų.

Vieta
Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybė
Regionas
Vilnius
Tipas
1918 m. Vasario 16-osios Akto pasirašymo vieta
Adresas
Pilies g. 26, Vilnius
Koordinatės
54.68226, 25.28966
Kiek skirti laiko
45 min.-1,5 val., priklausomai nuo tuo metu galiojančios lankymo tvarkos
Geriausias metas
darbo dieną arba iš anksto užsiregistravus grupei, jei taikomi laikini lankymo ribojimai

Vieta, kur pasirašytas Vasario 16-osios Aktas

Signatarų namai yra Pilies gatvėje, vienoje seniausių Vilniaus ašių. Šis namas svarbus ne dėl išorinio monumentalumo, o dėl konkretaus įvykio: 1918 m. vasario 16 d. čia, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose, Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Dėl to Signatarų namai yra viena tiksliausių valstybingumo atminties vietų Vilniuje. Čia galima stovėti ne prie abstraktaus simbolio, o pastate, kuriame įvyko dokumentuotas sprendimas atkurti Lietuvos valstybę. 1918 m. namo adresas buvo Didžioji g. 30, dabar - Pilies g. 26.

Pilies gatvės namas iki 1918 m.

Pastatas glaudžiai susijęs su senamiesčio raida: ankstyviausi namo sluoksniai siekia XV a. vidurį, vėliau jis ne kartą perstatytas. 1893-1895 m. namą rekonstravo architektas Aleksėjus Polozovas, o 1897-1898 ir 1907 m. darbus vykdė Apolinaras Mikulskis. Pastatas siejamas su Štralių šeima ir kavine „Baltasis Štralis“.

Šis kasdienis miesto gyvenimo sluoksnis svarbus: valstybės atkūrimo dokumentas pasirašytas vietoje, kuri iki tol buvo senamiesčio namas su savo miesto funkcijomis, o ne specialiai pastatytas memorialas.

Lietuvos Taryba ir 20 signatarų

1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių vienbalsiai priėmė dokumentą, tapusį modernios Lietuvos valstybės atkūrimo pagrindu; posėdžiui pirmininkavo ir Aktą perskaitė Jonas Basanavičius. Buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai, o 1918 m. vasario 20 d. Aktas perskaitytas Vokietijos Reichstage.

Originalų likimas po 1940 m. ilgai buvo nežinomas; 2017 m. kovo 29 d. profesorius Liudas Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Berlyne rado Aktą Lietuvių ir vokiečių kalbomis. Signatarų namų ekspozicija šį įvykį sieja su politinėmis aplinkybėmis, asmenybėmis ir valstybės idėjos branda.

Muziejus ir ekspozicijos

Lietuvos nacionalinis muziejus Signatarų namus pristato kaip vietą, kurioje pasakojama apie Lietuvos kelią į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki Vasario 16-osios Akto. 1992 m. čia įsteigti Signatarų namai tapo vieša atminties institucija.

Ekspozicijoje rodomi konkretūs daiktai - Antano Smetonos plunksnakotis, Aleksandro Stulginskio laikrodis, Basanavičiaus surinktų dainų įrašai, signatarų asmeniniai daiktai. Tai dokumentų, eksponatų ir pastato sluoksnių junginys, kuriame valstybės istorija įgyja konkrečią miesto vietą.

2026 m. lankymo pastaba

Tyrimų metu LNM nurodė, kad nuo 2026 m. gegužės 18 d. dėl rekonstrukcijos muziejus individualių lankytojų nebepriima (galimas tik iš anksto užsiregistravusių grupių lankymas), o nuo antros liepos pusės ekspozicija visiškai uždaroma. Per rekonstrukciją plečiama lifto šachta, kad būtų pasiekiami visi aukštai.

Tai laikinos sąlygos, todėl jas būtina tikrinti oficialiame LNM puslapyje. Rekonstrukcijos metu gotikiniuose rūsiuose veikia pabėgimo kambario žaidimas „Dingusi signatarų dovana“ bei ekskursijos mieste; prieš kelionę geriausia pasitikrinti, ar galima apžiūra ir ar reikalinga registracija.

Signatarų namų šaltiniai