
- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- I tūkstantmečio antros pusės pilkapynas ir lankymui pritaikyta archeologinė vieta
- Adresas
- A. Kojelavičiaus g. 46-48, Vilnius
- Koordinatės
- 54.69805, 25.38077
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; ilgiau, jei vieta jungiama su Barsukynės ar Vilnios slėnio žygiu
- Geriausias metas
- šviesiu ir sausu metu, kai miško reljefas, laiptai bei sampilų kontūrai geriausiai matomi
Naujosios Vilnios pilkapiai, Rokantiškių pilkapynas, Naujoji Vilnia burial mounds
Keturi sampilai Vilnios slėnio raguvos pakraštyje
Pilkapynas yra Barsukynės miške, senosios Rokantiškių seniūnijos žemėse, prie Vilnios slėnio raguvos rytinio pakraščio. Išlikę keturi aiškiau matomi sampilai. Tai ne vienas didelis kalnas, todėl vietoje verta sulėtinti žingsnį ir stebėti kelias žemas, miško paklotėje išsiskiriančias apskritas formas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodo, kad didesnieji sampilai yra 9-10 m skersmens ir iki 1,6 m aukščio, o mažesnieji - apie 6 m skersmens ir iki 1 m aukščio. Pietiniai pilkapiai pažeisti iškastų duobių, todėl jų kontūrai ne visur vienodai ryškūs.
Pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse, o atskirai vėliau tirti sampilai priskiriami X-XI a. Tai archeologinė kapų vieta, ne piliakalnis ir ne atkurtas apeigų kaimelis.
Tyrimai atskleidė žmonių ir žirgų kapus
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija skelbia, kad XIX a. pilkapius kasinėjęs Adomas Pliateris aptiko 40 degintinių žmonių kapų, 32 griautinius žirgų kapus ir VI-XII a. įkapių. Tarp radinių buvo ginklų, papuošalų bei žirgų aprangos detalių.
Vėliau ištirti du X-XI a. pilkapiai. Viename rasta laužavietė, sudegusių kaulų, molinių puodų, plačiaašmenių geležinių kirvių, dviašmenis kalavijas, pjautuvas ir kitų daiktų. Direkcija nurodo, kad šie radiniai saugomi Varšuvos archeologiniame muziejuje.
Tokie duomenys leidžia kalbėti apie konkrečią laidoseną ir įkapes, tačiau neatskleidžia čia palaidotų žmonių vardų. Nežinomi vardai ar tikėjimai neturėtų būti papildomi šiuolaikinėmis legendomis.
Akmenų ekspozicija nėra originalios pilkapių įkapės
Lankymui pritaikytame ruože ant lauko riedulių atvaizduoti įvairiose Lietuvos vietose rasti senoviniai įrėžiai. Ši atvira akmenų ekspozicija padeda atkreipti dėmesį į ženklus akmenyse, bet jos rieduliai nėra iš šių keturių pilkapių iškastos įkapės.
Prie kalvos įrengta nuoroda, aukštyn veda laiptai, o vietoje yra informacinė medžiaga. Nuo atviresnio šlaito matyti Vilnios slėnis, Rokantiškių tvenkinio aplinka ir miškai, todėl objektas jungia archeologiją su ryškiu Pavilnių reljefu.
Per Vėlines čia uždegamos žvakės ir giedamos giesmės. Tai gyva dabartinė atminimo praktika prie senos kapų vietos, tačiau jos nereikėtų automatiškai vadinti tiksliai atkurta I tūkstantmečio apeiga.
Kaip rasti ir kaip elgtis pilkapyne
Google Maps kortelė nurodo A. Kojelavičiaus g. 46-48 ir koordinates 54.6980451, 25.3807724. VSTT pateikiamas apytikslis objekto taškas 54.699, 25.380, todėl skirtinguose žemėlapiuose žymeklis gali nežymiai skirtis. Atvykus verta sekti nuorodas ir laiptus, o ne eiti tiesia linija per šlaitą.
Lankymas nemokamas ir vieta neturi kasos ar uždaros ekspozicijos darbo valandų. Saugiausia atvykti šviesiu, sausu metu; po lietaus laiptai, šaknys ir miško šlaitas gali būti slidūs. Tai nėra lygi, universaliai pritaikyta promenada.
Negalima kasti, perstumti akmenų, kurti laužo ant sampilų ar važiuoti jų paviršiumi. Archeologinis sluoksnis gali būti visai po kojomis, todėl lankytojo pareiga - naudotis esamais takais ir palikti vietą nepakeistą.
Ką reiškia 4,8 Google įvertinimas
2026-07-27 tiesiogiai patikrinta tiksli kortelė „Naujosios Vilnios pilkapynas“ turėjo 4,8 balo įvertinimą ir maždaug 100 atsiliepimų. Tai rodo, kad nedidelė archeologinė vieta yra pastebima lankytojų, bet reitingas nepasako, ar konkrečią dieną laiptai sausi, žolė nušienauta ar informacinis stendas nepažeistas.
Verta atvykti ne tik dėl panoramos ar nuotraukos. Geriausia patirtis atsiranda iš anksto žinant keturių sampilų mastą, skiriant originalią archeologinę vietą nuo vėlesnės akmenų ekspozicijos ir gerbiant ją kaip seną kapavietę.









