- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- miesto šlaito parkas, panoraminė vieta ir istorinė teritorija
- Adresas
- Tarp Pamėnkalnio, Tauro, V. Kudirkos ir V. Mykolaičio-Putino gatvių, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68577, 25.26927
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; 1,5-2 val. jungiant su Liuteronų sodu ir Lukiškių aikšte
- Geriausias metas
- giedras rytas arba vakaras; prieš vykstant patikrinkite naujausius statybų ir prieigos pranešimus
Pamėnkalnis, Velnio kalnas, Molio kalnas, Boufalo kalnas
Šlaitas, atnaujintas parkas ir miesto panorama
Tauro kalnas yra ne izoliuota viršūnė, o ilgas Neries slėnio šlaitas centrinėje Vilniaus dalyje. Oficialus parko aprašas teritoriją riboja Pamėnkalnio, Tauro, V. Kudirkos, M. Valančiaus ir V. Mykolaičio-Putino gatvėmis, nurodo apie 86 160 kv. m plotą ir 36,42 m aukščių skirtumą. 2024 m. parko atidarymo pranešime minima 4,8 ha atnaujinta dalis, todėl šie skaičiai apibūdina skirtingas projekto ribas, o ne dvi skirtingas kalvas.
Viršutinė terasa yra svarbiausia apžvalgos kryptis. Nuo šlaito matyti Lukiškių aikštės aplinka, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštai, dešiniojo Neries kranto aukštybiniai pastatai ir žalieji miesto horizontai. Po 2022-2024 m. atnaujinimo parke yra nauji takai, panoraminiai suolai, vaikų ir sporto erdvės, natūralaus reljefo amfiteatras bei žiemai paliktas atviras leidimosi šlaitas. Medžių lapija vasarą dalį vaizdo pridengia, todėl verta ieškoti atviresnės terasos ir suolų, o ne vien aukščiausio taško.
Velnio kalnas, Pamėnkalnis ir Tauro vardo klausimas
Istoriniuose šaltiniuose šis šlaitas vadintas Velnio, Pamėnkalnio ir Molio kalnu. Savivaldybės istorijos santrauka dabartinio vardo kelią sieja su papėdės valdos savininko Juozapo Teodoro Daraškevičiaus Boufalo pavarde ir lenkiška Góra Bouffałowa forma. Tai tikėtinas vardų kaitos paaiškinimas, bet ne įrodymas, kad žodis kilo iš čia sumedžioto tauro. Pamėnkalnis šiame kontekste yra senesnis tos pačios vietovės vardas, kurį iki šiol saugo gatvės pavadinimas.
Gedimino medžioklės ir Geležinio Vilko legenda yra atskiras topografinis klausimas. 2026 m. Vilniaus pilių rezervato paskelbta Dariaus Kontrimo tyrimo santrauka teigia, kad metraščių Tauro kalno labiau tikėtina ieškoti Kalnų parke, galbūt Bevardžiame kalne prie Olandų gatvės; Stalo kalnas lieka kita tyrėjų hipotezė. Tai mokslinė lokalizavimo hipotezė, o ne oficialus dabartinės lankytinos vietos pervadinimas. Navigacijai ir Google Maps paieškai čia tebenaudojamas vardas Tauro kalnas.
Evangelikų kapinės ir Profsąjungų rūmų sluoksnis
Buvusios Vilniaus evangelikų senosios kapinės neužėmė viso Tauro kalno. Dabartinis saugomas kompleksas, KVR kodas 12559, siejamas su Liuteronų sodu rytinėje ir pietrytinėje viršutinio šlaito dalyje, prie K. Kalinausko ir V. Kudirkos gatvių bei dabartinių Santuokų rūmų. Laidoti pradėta 1809 m., iš pradžių liuteronus, o nuo 1830 m. ir reformatus. Formalios saugomos teritorijos ribos yra apibrėžtos registre, tačiau istorinis šiaurinis kapinių pakraštys nėra patikimai nustatytas ir galėjo siekti buvusių Profsąjungų rūmų sklypą. Todėl tikslu kalbėti apie kapinių kompleksą ir galimą istorinį tęsinį, o ne vadinti visa kalvą kapinėmis.
Kapinės uždarytos 1958 m., kai dalis jų teritorijos naikinta Profsąjungų kultūros rūmams, o 1962 m. priimtas sprendimas kompleksą galutinai likviduoti. Pietinė dalis dar labiau sunaikinta 1972-1973 m. prieš statant Santuokų rūmus. Liuteronų sode išliko Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir rytinės tvoros fragmentas, o sutvarkyta memorialinė erdvė lankymui atverta 2024 m. Profsąjungų rūmai pradėti statyti 1958 m., atidaryti 1963 m., po 2004 m. gaisro liko smarkiai pažeisti ir 2019 m. buvo nugriauti.
Tautos namai yra aktyvi statyba, ne baigtas objektas
Tautos namų idėja Vilniuje viešai iškelta 1907 m., o 1911 m. visuomenės aukomis ant tuometinio Pamėnkalnio nupirktas sklypas. Pirmasis pasaulinis karas sumanymą nutraukė. Dabartinė Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ yra naujas XXI a. projektas buvusių Profsąjungų rūmų vietoje, o ne išlikęs anuomet pradėtas pastatas. Projektą parengė „Arquivio Architects“ ir „Cloud architektai“, statyba pradėta 2024 m. lapkritį.
2026-07-15 vertinimui naujausias rastas oficialus eigos pranešimas buvo paskelbtas 2026-06-11. Jame nurodyta, kad statybvietėje formuojamos monolitinės kolonos, perdangos, vidinės sienos ir laiptinės, o mažosios salės korpuse sumontuotos fasado metalo konstrukcijos. Kultūros ministerija planuoja statybas baigti 2028 m. ketvirtąjį ketvirtį, tačiau tai yra tikslinis terminas. Būsimos salės terasos, apžvalgos aikštelė, apželdinti stogai ir vidaus erdvės 2026 m. liepą dar nėra lankymo objektai.
Kaip lankyti 2026 m.: takai, apžvalga ir ribojimai
Patogu pradėti nuo Pamėnkalnio gatvės arba iš Senamiesčio pusės ateiti naujuoju pėsčiųjų viaduku virš Tauro gatvės. Takai į parką taip pat kyla nuo Tauro, V. Kudirkos ir V. Mykolaičio-Putino gatvių. Atnaujinant parką įrengti maršrutai be laiptų, įskaitant kelią į viršutinę terasą nuo Pamėnkalnio gatvės, tačiau 36,42 m pakilimas išlieka. Nuolydžiu judantis maršrutas yra ilgesnis už laiptus, o po lietaus, sniego ar plikledžio reikia įvertinti dangos būklę.
2026-07-15 oficialus parko projekto įrašas žymėjo parką kaip užbaigtą, bet viršutinėje dalyje veikia aptverta koncertų salės statybvietė. Likite viešuose takuose, neikite už tvorų ir vadovaukitės vietoje pažymėtais apėjimais, nes statybinis transportas bei laikinos ribos gali keisti priėjimą nuo Tauro ir V. Mykolaičio-Putino gatvių. Parkui nereikia bilieto; tą dieną Google Maps kortelė rodė visos paros darbo laiką, tačiau tai negarantuoja prieigos į statybvietę ar kiekvieną tako atkarpą. Kortelės reprezentacinis taškas yra 54.6857726, 25.2692735, todėl maršrutui rinkitės konkretų viešą įėjimą ir prieš kelionę tikrinkite naujausius oficialius Vilniaus pranešimus.
