- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- Vilniaus meninis rajonas ir pėsčiųjų maršrutas
- Adresas
- Užupis, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68060, 25.29690
- Kiek skirti laiko
- 1-3 val. pėsčiomis
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo pasivaikščiojimui; balandžio 1 d. daugiau renginių ir žmonių
Užupis
Rajonas už Vilnelės
Užupis yra Vilniaus miesto dalis į rytus nuo senamiesčio, nuo jo atskirta Vilnios (Vilnelės) upės. Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, dar iki Gedimino laikų išaugęs palei svarbų Vilniaus-Polocko kelią.
Pats pavadinimas paprastas: už upės. Pastačius gynybinę sieną (XVI a. pradžia), Užupis atsidūrė už senamiesčio ribų ir augo kaip amatininkų priemiestis. XX a. paskutiniame dešimtmetyje čia ėmė kurtis menininkai ir atsidarė galerijų, todėl Užupis nuo seno vadinamas menininkų rajonu ir lyginamas su Paryžiaus Monmartru bei Kopenhagos Kristianijos rajonu.
Simbolinė Respublika
Užupio Respublikos nepriklausomybė simboliškai skelbiama balandžio 1 d. - per Melagių dieną. Tai nėra valstybė teisiniu požiūriu, o simbolinė kultūrinė tapatybė su savo vėliava, prezidentu ir Konstitucija; data sąmoningai pasirinkta pabrėžiant humorą ir laisvą kūrybinę dvasią.
Balandžio 1 d. Užupyje paprastai jaučiama daugiau šventinės nuotaikos ir žmonių. Kita ryški rajono šventė yra antrąją Velykų dieną švenčiama Baltų staltiesių diena, kai prie Vilnios stalai dengiami baltomis staltiesėmis. Jei norite ramybės, rinkitės kitą dieną; jei norite pamatyti tradiciją, šios datos kaip tik svarbios.
Užupio Konstitucija
Vienas svarbiausių sustojimų yra Užupio Konstitucijos siena Paupio gatvėje, kur tekstas iškaltas veidrodinėse plokštelėse daugeliu kalbų. Konstitucija paskelbta 1998 m. balandžio 1 d., ją parašė rajono prezidentu tapęs Romas Lileikis ir užsienio reikalų ministras Tomas Čepaitis; skirtinguose šaltiniuose nurodomas šiek tiek skirtingas straipsnių skaičius (apie 39-41), o prie jų pridėti trys šūkiai: nenugalėk, neatsikirsk, nepasiduok. Tekstas išverstas į daugiau kaip 20 kalbų, o sienoje pakabinta jau per 40 lentų - viena naujesnių yra Konstitucija hebrajų kalba.
Konstitucija geriausiai veikia ne kaip greitas nuotraukos fonas, o kaip lėto skaitymo vieta. Keli trumpi sakiniai - pavyzdžiui, kad žmogus turi teisę būti laimingas ir teisę būti nelaimingas - dažnai pasako daugiau apie Užupio savivoką nei ilgas istorinis paaiškinimas.
Angelas, Undinėlė ir tiltai
Užupio angelas aikštėje yra ryškiausias rajono simbolis. 8,5 m aukščio skulptūra pastatyta 2001 m. (skulptorius R. Vilčiauskas, architektas A. Umbrasas). Pasivaikščiojime verta įtraukti ir Užupio tiltą, Vilnelės pakrantę, Užupio undinėlę, Tibeto skverą su Dalai Lamos XIV 2013 m. atidengta mozaika bei meno inkubatorių Galera.
Šie objektai nėra atskiri muziejiniai eksponatai. Jie veikia kaip maršruto taškai, kurie leidžia pajusti rajono mastelį: nuo tilto prie upės iki siaurų gatvių ir kiemų. Taip pat minima Užupyje veikiantį Jono Meko vizualiųjų menų centrą (įsteigtas 2007).
Užupio Respublika: kaip vaikščioti
Užupį geriausia lankyti pėsčiomis. Rajonas nedidelis, bet daug kas slypi detalėse: varteliuose, sienose, mažose galerijose, kiemuose, kavinėse ir upės vingiuose.
Pradėti galima nuo Užupio tilto arba nuo Bernardinų sodo pusės. Tada eiti prie Konstitucijos sienos, Angelo, meno erdvių ir grįžti link senamiesčio.
Ko nesitikėti
Užupis nėra vien sterili lankytina vieta. Tai gyvenamas rajonas, kuriame šalia meno ir turistinių taškų yra kasdienis vilniečių gyvenimas.
Dėl to verta gerbti privačius kiemus, nefotografuoti žmonių per arti ir suprasti, kad rajono žavesys yra ne vien suvenyrinė Respublikos idėja, o gyva miesto aplinka.
