Lankytinos vietos Lietuvoje

Vilniaus Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė: žaliais kupolais išsiskirianti 1913 m. Romanovų jubiliejaus laikotarpio šventovė

Šv. Konstantino ir Michailo cerkvė iškilo 1911-1913 m. kaip memorialinė stačiatikių šventovė, susiejusi kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio atminimą su Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejumi. Penki žali kupolai ir balti puošybos akcentai daro ją vienu lengviausiai atpažįstamų Naujamiesčio sakralinių pastatų.

Vieta
Vilniaus miesto savivaldybė
Regionas
Vilnius
Tipas
veikianti XX a. pradžios stačiatikių cerkvė
Adresas
J. Basanavičiaus g. 27, Vilnius
Koordinatės
54.68215, 25.26847
Kiek skirti laiko
15-35 min.; ilgiau per pamaldas
Geriausias metas
dieną ne pamaldų metu, iš anksto patikrinus bendruomenės informaciją
Vardai ir variantai

Romanovų cerkvė, Šv. Konstantino ir Michailo bažnyčia, Church of Saints Constantine and Michael

Memorialo idėja virto didele miesto cerkve

1908 m. Vilniaus stačiatikių aplinkoje kilo sumanymas įamžinti prieš 300 metų mirusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį. Iš pradžių svarstytas paminklas, tačiau projektas išaugo į naujos cerkvės statybą. Parengiamuosius darbus pradėjo arkivyskupas Nikandras, o po jo mirties tęsė arkivyskupas Agafangelas.

1911 m. statybai pasirinkta tuometė Zakreto aikštė prie dabartinės J. Basanavičiaus gatvės. Projektas siejamas su I. Kolesnikovu ir architektu A. Špakovskiu, o reikšmingą finansinę paramą suteikė pramonininkas Ivanas Kolesnikovas. Oficialiame istoriniame apraše minima, kad numatyta šventovė turėjo sutalpinti iki 1000 žmonių.

Du dedikacijos sluoksniai viename pavadinime

Cerkvė buvo pašventinta 1913 m., kai Rusijos imperijoje minėtas Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejus. Šventasis Konstantinas siejamas su Konstantino Ostrogiškio dangiškuoju globėju, o šventasis Michailas Maleinas - su pirmojo Romanovų caro Michailo globėju. Todėl pastatas vienu metu pasakoja apie LDK ortodoksų didiko atminimą ir imperinę XX a. pradžios jubiliejinę politiką.

Vietinis pavadinimas Romanovų cerkvė nurodo būtent šį statybos kontekstą. Jį verta suprasti kaip istorinį pastato sluoksnį, o ne dabartinės parapijos programą: šiandien tai veikianti Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios bendruomenė.

Penki žali kupolai ir balta fasadų puošyba

Iš J. Basanavičiaus gatvės labiausiai matyti penki svogūniniai žali kupolai. Šviesių plytų ir tinko sienas išryškina balti langų apvadai, arkatūros, kolonos bei kiti puošybos elementai. Kompaktiškas tūris yra gausiai dekoruotas, todėl fasadą geriausia apžiūrėti ir iš priešingos gatvės pusės.

Cerkvė stovi ne Senamiesčio ortodoksų šventovių branduolyje, o Naujamiesčio urbanistinėje aplinkoje. Tai padeda pamatyti, kaip XX a. pradžioje Vilniaus sakralinė geografija plėtėsi už istorinių miesto vartų.

Veikianti šventovė, o ne muziejus

Oficialūs 2026 m. Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios pranešimai patvirtina, kad cerkvėje vyksta pamaldos. Pastovaus turistinio darbo laiko ir bilieto oficialiai neskelbiama, todėl atviros durys priklauso nuo liturgijos, bendruomenės veiklos ir konkrečios dienos. Prieš specialiai vykdami patikrinkite naujausią parapijos informaciją.

Viduje elkitės kaip maldos namuose: vilkėkite pagarbiai, išjunkite telefono garsą, nekalbėkite garsiai ir nefotografuokite neatsiklausę. Pamaldų metu neužstokite praėjimų ir nevaikščiokite tarp besimeldžiančių žmonių.

Vilniaus Šv. Konstantino ir Michailo cerkvės šaltiniai