- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- šeimoms skirtas žaislų ir žaidimų paveldo muziejus su originalais, kopijomis, rekonstrukcijomis ir interaktyviomis ekspozicijomis
- Adresas
- Šiltadaržio g. 2, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68492, 25.29168
- Kiek skirti laiko
- apie 1 val.; 1-1,5 val. lėtai tyrinėjant ir ilgiau žaidžiant su pasirinktais eksponatais
- Geriausias metas
- darbo dienos popietė, iš anksto užsiregistravus; liepą ir rugpjūtį ilgiausiai dirbama antradienį-ketvirtadienį
Vilniaus žaislų muziejus, VšĮ Žaislų muziejus, Toy Museum Vilnius
Tai žaislų paveldo muziejus, o ne žaidimų kambarys
Žaislų muziejus veikia Šiltadaržio g. 2, Vilniaus senamiestyje, tarp Katedros aikštės ir Bernardinų sodo. Koordinatės 54.684923, 25.291684 žymi muziejaus vietą pastate, bet ne patikrintą bepakopį įėjimą ar automobilių sustojimo tašką. Tai VšĮ „Žaislų muziejus“, todėl jos nereikėtų painioti su kitu Vilniaus meškiukų muziejumi, žaislų parduotuve ar vaikų priežiūros erdve.
Pati įstaiga save apibrėžia kaip atminties instituciją, kuri kaupia, tyrinėja ir populiarina Lietuvos kultūros paveldą žaislų, žaidimų ir vaikystės temomis. Šeimai pritaikytas formatas nereiškia, kad turinys skirtas tik vaikams: suaugusieji čia taip pat yra lankytojai, o skirtingų kartų prisiminimai tampa svarbia XX a. ekspozicijos dalimi.
Interaktyvumas paremtas aiškia skirtimi. Liesti ir išbandyti galima tik tam skirtus eksponatus, tarp jų kopijas, rekonstrukcijas ir veikiančius objektus; originalų negalima automatiškai laikyti bendro naudojimo žaislais. Ekspozicijoje yra smulkių detalių, o kai kurie istoriniai daiktai neatitinka šiandien žaislams taikomų saugos reikalavimų, todėl vaikai turi likti su juos lydinčiu suaugusiuoju ir laikytis edukatorių nurodymų.
Nuo 2010 m. idėjos iki 2012 m. atidarymo istoriniame name
Viešąją įstaigą 2010 m. įsteigė archeologas dr. Povilas Blaževičius ir Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė. Lankytojams muziejus duris atvėrė 2012 m. gruodžio 8 d. Jo pirmosios ekspozicijos mokslinis pagrindas buvo P. Blaževičiaus disertacijoje apibendrinti archeologiniai žaislai, žaidimų ir pramogų inventorius, o komunikacijos modelis nuo pradžių orientuotas į bendrą vaikų ir suaugusiųjų tyrinėjimą.
LIMIS Žaislų muziejų pristato kaip pirmąjį Lietuvoje žaislų ir žaidimų paveldui skirtą, į šeimą orientuotą edukacijos centrą. Ši formuluotė svarbi: muziejus neapsiriboja senų lėlių ar automobiliukų kolekcija, bet naudoja žaidimą kaip šaltinį kasdienybės, technologijų, darbo ir vaikystės kaitai pažinti.
Muziejus įsikūręs savivaldybei priklausančiose patalpose Rodkevičių name, Kultūros vertybių registre pažymėtame kodu 1086. LIMIS pastatą sieja su maždaug XVII a. pabaiga, o Vilniaus savivaldybės 2022 m. konkurso duomenys nurodo 229,05 kv. m pirmojo aukšto patalpas ir dešimties metų nuomą muziejaus, edukacijų bei kitai kultūrinei veiklai. Senesniuose aprašuose galima sutikti B. Radvilaitės gatvės nuorodą, tačiau dabartinis lankytojo adresas yra Šiltadaržio g. 2.
Seniausi Lietuvos žaislai rodomi per kopijas ir rekonstrukcijas
Pirmoji nuolatinė dalis „Seniausi Lietuvos žaislai“ veikia nuo muziejaus atidarymo. Originalūs archeologiniai žaislų ir žaidimų inventoriaus radiniai saugomi vienuolikoje Lietuvos muziejų, todėl Šiltadaržio gatvėje matomos jų kopijos ir rekonstrukcijos. Jos sukurtos ne tam, kad apsimestų originalais, o kad lankytojas galėtų patikrinti formą, medžiagą, judesį ir galimą žaidimo principą.
Ši ekspozicija kartu paaiškina, kaip archeologai atpažįsta vaikystės ir pramogų pėdsakus. Mažas radinys savaime ne visada pasako, ar jis buvo žaislas, apeiginis daiktas, darbo priemonės modelis ar žaidimo dalis. Todėl muziejaus pasakojime svarbus kontekstas, palyginimai ir atsargus rekonstravimas, o ne vien patraukli viduramžių legenda.
2013 m. gruodžio 8 d. pristatyta „Kelionė į akmens amžių“ sudaryta iš keturiolikos aktyvių objektų. Muziejus atvirai pabrėžia, kad Lietuvos archeologinėje medžiagoje nėra radinių, tiksliai parodančių, kuo žaidė akmens amžiaus vaikai. Dėl to čia siūloma pagrįsta pažintinė interpretacija apie akmenį, medieną, odą, smėlį, vandenį, ugnies įžiebimą ir būtinus įgūdžius, o ne tariama autentiškų akmens amžiaus žaislų kolekcija.
Etnografinė vaikystė ir daugiau kaip 5000 XIX-XX a. originalų
Ekspozicija „Tai buvo prieš 100 metų“ pradėta rengti 2017 m. ir atverta 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Joje žaidimai siejami su tuometine suaugusiųjų aplinka: vaikai mokėsi stebėdami darbą, mėgdžiodami įrankius, naudodami vilną, medieną ir kitas lengvai pasiekiamas medžiagas. Šis skyrius padeda pamatyti ne vien daiktų senumą, bet ir tai, kaip žaidimas lavino judesius bei ruošė kasdieniam gyvenimui.
„XX a. prisiminimų“ dalis pildoma nuo 2012 m. Oficialiais muziejaus duomenimis, fonduose saugoma daugiau kaip 5000 originalių XIX a. pabaigos ir XX a. eksponatų, apie 90 procentų jų padovanojo lankytojai. Originalūs pirkti ir pačių pasigaminti žaislai, taip pat žaidimų automatai leidžia palyginti vienetinius medžio ar tekstilės dirbinius su pramoninės gamybos plastiku, metalu ir vienodėjančiomis formomis.
Fonduose yra gerokai daugiau daiktų, nei telpa nedidelėse salėse. Eksponatai keičiami, dalis ilsinama arba perduodama restauratoriams, o dvi vitrinos skirtos laikinoms kolekcininkų parodoms. Todėl senesnėje nuotraukoje matytos lėlės, transporto modeliai ar konkreti laikina paroda nebūtinai bus rodomi jūsų vizito dieną - prieš vykdami peržiūrėkite naujausią oficialią programą.
Kaip tyrinėti ekspoziciją su vaikais ir be jų
Pats muziejus rekomenduoja maždaug vienos valandos apsilankymą. Geras maršrutas prasideda nuo trumpo edukatoriaus paaiškinimo, tuomet pereina per archeologinę ir akmens amžiaus dalis, o baigiasi etnografinių bei XX a. žaislų palyginimu. Jei vaikas ilgiau įsitraukia į vieną žaidimą, neverta skubėti per visus objektus - 1-1,5 valandos palieka daugiau laiko bandymui ir pokalbiui.
Oficialiame DUK amžiaus riba nenustatyta, kai šeima tyrinėja kartu. Savarankiškai vaikštantis mažylis jau gali išbandyti jam tinkamus objektus, tačiau žaislo istorija, medžiagos ir veikimo principai paprastai aiškesni nuo maždaug trejų metų; nuo šio amžiaus priimamos ir registruotos vaikų grupės. Muziejus nėra vieta palikti vaiką vieną, o suaugusysis nėra nemokamas prižiūrėtojas - abu dalyvauja muziejaus patirtyje.
Vienu metu priimama daugiausia 60 lankytojų, todėl oficialiai rekomenduojama registruotis telefonu +370 604 00449. Apie didesnę nei 10 žmonių grupę būtina pranešti iš anksto. Muziejaus DUK nurodo, kad suderintas įvadinis pristatymas ar ekskursija papildomai nekainuoja, tačiau konkretaus laiko ir edukatoriaus kalbos nevertėtų laikyti garantuotais be išankstinio susitarimo.
2026 m. vasaros darbo laikas, bilietai ir prieinamumo ribos
2026 m. liepos 19 d. oficialiame puslapyje liepai ir rugpjūčiui buvo skelbiamas toks pavienių lankytojų grafikas: antradienį-ketvirtadienį 12-18 val., penktadienį 12-16 val., šeštadienį 11-16 val.; pirmadienį ir sekmadienį nedirbama. Valstybinių švenčių dienomis muziejus uždarytas. Kitais mokslo metų laikotarpiais grafikas skiriasi, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialų puslapį.
Tą pačią dieną pilnos kainos bilietas kainavo 8 Eur. Vaikams, moksleiviams, studentams, senjorams ir asmenims su negalia, pateikus pažymėjimą, skelbta 6 Eur kaina, vaikams iki vienų metų - nemokamai. Daugiavaikės šeimos, kai kartu lankosi šeima su bent trimis vaikais, mokėjo po 6 Eur, o organizuotos edukacijos kaina buvo 6 Eur dalyviui, taikant mažiausią 10 dalyvių grupę. Įkainiai gali keistis, tad galutinę grupės kainą patvirtinkite registruodamiesi.
Muziejus rekomenduoja atvykti ne vėliau kaip likus valandai iki uždarymo, o paskutinės 45 minutės naujiems lankytojams jau neskiriamos. Maistas ir gėrimai ekspozicijose draudžiami. Nors savivaldybės dokumente patalpos vadinamos pirmojo aukšto, oficialiame lankytojų puslapyje nerasta patvirtintos informacijos apie bepakopį įėjimą, pritaikytą tualetą, vežimėlio laikymo vietą ar klausos bei regos sprendinius. Dėl konkretaus judėjimo ar sensorinio poreikio skambinkite muziejui prieš pirkdami bilietą.
