- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- veikianti piligrimystės šventovė istorinėje Švč. Trejybės bažnyčioje su originaliu Gailestingojo Jėzaus paveikslu
- Adresas
- Dominikonų g. 12, Vilnius, LT-01131
- Koordinatės
- 54.68145, 25.28554
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. šventovės architektūrai, originaliam paveikslui ir tyliai maldai; daugiau dalyvaujant Mišiose ar adoracijoje
- Geriausias metas
- darbo dienos rytas arba tarpas tarp Mišių ramesniam apsilankymui; aktualią liturgijos tvarką visada tikrinkite oficialioje svetainėje
Dievo Gailestingumo šventovė, Gailestingumo šventovė Vilniuje, Buvusi Švč. Trejybės bažnyčia, The Shrine of Divine Mercy in Vilnius
Siauroje Dominikonų gatvėje lengva nepastebėti pasaulinės piligrimystės vietos
Šventovė įsiterpusi į ištisinį Vilniaus senamiesčio užstatymą Dominikonų g. 12. Iš gatvės pirmiausia matoma trisienė raudonų plytų apsidė, virš kurios kyla du neaukšti šviesiai tinkuoti bokštai su arkinėmis angomis ir tamsiais skardiniais stogeliais. Tai santūrus, nuo gretimų namų beveik neatsiskiriantis fasadas, o ne reprezentacinė aikštės bažnyčia.
VLE pastatą apibūdina kaip vienanavę dvibokštę bažnyčią, kurioje susilieja gotikos, baroko ir istorizmo elementai. Dabartinė į Dominikonų gatvę atsukta apsidė atkurta per 1971 m. remontą, po to, kai 1968 m. buvo įgriuvusi fasado dalis. Atidžiai apžiūrint pastatą iš viešos gatvės matyti, kaip senas plytų mūras, tinkas ir vėlesni atnaujinimai pasakoja skirtingus pastato etapus.
Viduje mastelis dar intymesnis: balta vienos navos erdvė veda tiesiai prie originalaus Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Interjeras sąmoningai neperkrautas, todėl čia svarbiausia ne dekoracijų gausa, o paveikslas, tabernakulis, žvakės ir nenutrūkstanti malda.
Buvusi Švč. Trejybės bažnyčia keitė architektūrą, paskirtį ir konfesiją
Šaltiniai ankstyvąją pastato chronologiją nurodo nevienodai. VLE pirmąją mūrinę bažnyčią šioje vietoje datuoja XIV a. pabaiga arba XV a. pradžia, o AUTC ir oficiali šventovės istorija dabartinės gotikinės bažnyčios pradžią sieja su XV a. pabaiga arba XVI a. pradžia. Sutampa svarbiausia išvada - tai vėlyvųjų viduramžių Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, vėliau daug kartų keista.
Po 1748 ir 1749 m. gaisrų pastatas rekonstruotas: įrengta nauja presbiterija ir zakristija, iškilo du bokštai, pasikeitė pagrindinis įėjimas. Bažnyčia priklausė Vilniaus universitetui, o 1781-1805 m. joje kunigavo universiteto rektorius ir astronomas Martynas Počobutas. 1817 m. pastatas paverstas grūdų sandėliu, 1821 m. perduotas stačiatikiams ir pertvarkytas į Apreiškimo cerkvę.
Katalikams bažnyčia grąžinta XX a. pradžioje, tačiau sovietmečiu ji vėl uždaryta ir naudota ne liturgijai. Po 1968 m. griūties pastatas remontuotas 1971 m. Atkūrus nepriklausomybę sugrąžinta sakralinė paskirtis, o 2004 m. balandžio 18 d. bažnyčia konsekruota kaip Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė.
Altoriuje saugomas originalus 1934 m. Gailestingojo Jėzaus paveikslas
Tai ne vėlesnė garsaus atvaizdo kopija. Dailininkas Eugenijus Kazimirovskis paveikslą nutapė Vilniuje 1934 m. kunigo Mykolo Sopočkos rūpesčiu, o šv. Faustina lankė dirbtuvę ir aiškino, kaip regėjime matė Kristų: viena ranka laimina, kita liečia drabužį ties krūtine, iš širdies srities sklinda blyškus ir raudonas spindulys.
1935 m. balandį paveikslas pirmą kartą tris dienas viešai pagerbtas Aušros Vartuose. Vėliau jis kabėjo Šv. Mykolo bažnyčioje, po jos uždarymo keliavo į Baltarusiją, o 1986 m. slapta grąžintas į Vilnių ir pakabintas Šventosios Dvasios bažnyčioje. 2003 m. kūrinys restauruotas, 2005 m. perkeltas į dabartinę šventovę.
Paveikslo kelionę svarbu atskirti nuo paties pastato istorijos. Bažnyčia yra kelių šimtmečių senumo, tačiau Dievo Gailestingumo šventove tapo tik XXI a.; paveikslas sukurtas kitur Vilniuje ir į Dominikonų gatvę atkeliavo dar vėliau. Būtent šių dviejų atskirų istorijų susitikimas sukūrė dabartinę vietos reikšmę.
Visą parą veikianti šventovė yra maldos vieta, o ne muziejus
2026-07-29 oficiali svetainė skelbė, kad šventovė atvira 24 valandas per parą ir joje vyksta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Tai reiškia, kad net ir vėlai atėjęs lankytojas patenka į gyvą maldos erdvę. Įeikite tyliai, nutildykite telefoną, neužstokite altoriaus ir nefotografuokite besimeldžiančių žmonių.
Tą pačią dieną oficialiame tvarkaraštyje kasdienės Mišios buvo skelbiamos 10.00 lietuvių, 12.00 lietuvių, 16.00 lenkų ir 20.00 lietuvių kalbomis, sekmadienį papildomai 18.00 lietuvių kalba. Išpažinčių ir ypatingų švenčių tvarka gali skirtis. Prieš vykdami tikrinkite oficialų puslapį, nes liturgijos laikas keičiasi.
Atskiras turistinis bilietas neskelbiamas, tačiau aukoti šventovės išlaikymui galima savanoriškai. Oficialiuose puslapiuose nerasta išsamaus bepakopio maršruto, pritaikyto tualeto ar individualios pagalbos aprašo. Jei turite judėjimo, regos ar klausos poreikių, prieš kelionę susisiekite su šventove ir pasitikslinkite dabartines sąlygas.
Apsilankymą verta paversti tiksliu Dievo Gailestingumo Vilniaus maršrutu
Šventovė stovi Dominikonų g. 12, pėsčiomis lengvai pasiekiama iš Rotušės aikštės, Vilniaus katedros ir Aušros vartų. Koordinatės 54.6814494, 25.2855421 žymi patį pastatą. Dominikonų gatvė siaura, todėl automobilio nestatykite prie įėjimo ir iš anksto rinkitės teisėtą viešą stovėjimo vietą toliau nuo šventovės.
Trumpam architektūros ir paveikslo pažinimui pakanka 30-60 minučių. Jei dalyvaujate Mišiose, adoracijoje ar norite ramiai perskaityti paveikslo istoriją, skirkite daugiau laiko. Didelių grupių vadovai turėtų iš anksto derinti apsilankymą ir nevesti pasakojimo garsiai tuo metu, kai žmonės meldžiasi.
Istoriškai prasmingiausia vietą jungti ne su atsitiktiniu senamiesčio objektų sąrašu, o su Šv. Faustinos nameliu ir Aušros vartais. Namelis liudija Faustinos gyvenimą Vilniuje, Aušros vartai - pirmą viešą paveikslo pagerbimą, o Dominikonų gatvės šventovė - dabartinius originalaus kūrinio namus.
