- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- atnaujintas istorinis miesto parkas senųjų evangelikų reformatų kapinių teritorijoje su pažymėtais archeologiniais kontūrais
- Adresas
- Reformatų skveras 1, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68130, 25.27625
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.; ilgiau, jei nuosekliai skaitote paveldo ženklus ir jungiate su aplinkiniais Naujamiesčio objektais
- Geriausias metas
- darbo dienos rytas arba pavakarys nuo gegužės iki rugsėjo, kai matyti želdiniai ir lengviau ramiai perskaityti istorinius sluoksnius
Reformatų sodas, Reformatų skveras, Reformatų Square
Trys vietos vardai žymi tą patį parką, bet ne gretimą bažnyčią
Vilniaus savivaldybė vietą vadina Reformatų sodu, oficialus želdyno valdytojas - Reformatų parku, o adresuose ir kasdienėje kalboje dažnas Reformatų skvero vardas. Visi trys pavadinimai žymi maždaug 2,6 ha želdyną tarp Pylimo, K. Kalinausko, Teatro ir J. Basanavičiaus gatvių. Koordinatės 54.681300, 25.276247 rodo reprezentacinį tašką vakarinėje ir centrinėje parko dalyje, ne vienintelius vartus.
Dabartinė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia stovi kitoje Pylimo gatvės pusėje, Pylimo g. 18. Ji pastatyta 1830-1835 m. ir nėra parko viduje. Parke kadaise stovėjusi medinė reformatų bažnyčia buvo kitas, gerokai senesnis pastatas, kurio vietą šiandien žymi akmenų kontūras.
Tai viešasis parkas, tačiau kartu ir Kultūros vertybių registre saugomų senųjų kapinių teritorija. Nauji palaidojimai čia nevykdomi, o dauguma antkapinių ženklų neišliko, todėl iš pirmo žvilgsnio vieta neatrodo kaip kapinės. Pagarbus elgesys svarbus net ten, kur po veja nematyti jokių paminklų.
Kapinių istorija prasidėjo XVI a., o vienos tikslios įkūrimo datos nėra
Oficialus parko valdytojas pirmuosius evangelikų reformatų palaidojimus šioje vietoje sieja su 1558 m. Aiškus dokumentinis etapas yra 1582 m., kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Eustachijus Valavičius sklypą paskyrė reformatų ligoninei ir kapinėms. Dėl to 1558 m. geriau suprasti kaip ankstyviausią laidojimo tradicijos ribą, o 1582 m. - kaip patvirtintą valdos istorijos datą.
Po 1639 m. Vilniuje kilusio smurto prieš reformatų bendruomenę 1640 m. sprendimu jos maldos namai turėjo būti iškelti už miesto sienos. 1641 m. bendruomenė persikėlė į jau turėtą kapinių sklypą ir čia pastatė medinę bažnyčią. 1682 m. ji buvo sunaikinta, kapinės išniekintos, tačiau valdovas Jonas III Sobieskis leido šventovę atstatyti.
XIX a. pradžioje senosios kapinės buvo perpildytos. 1830 m. reformatams paskirta nauja dalis bendrose protestantų kapinėse ant Tauro kalno, o sename sklype laidojimas baigėsi apie 1830 m. Pastačius dabartinę mūrinę bažnyčią Pylimo gatvėje, senoji medinė šventovė kapinėse nugriauta. Senosios Reformatų kapinės taip pat nėra tas pats objektas kaip Tauro kalno protestantų kapinių liekanos.
Raudono klinkerio ir lauko akmenų linijos žymi prarastus statinius
2018-2019 m. archeologai aptiko kapų, kriptų, kapinių tvoros bei sienos liekanų, medinės bažnyčios vietą, konsistorijos pėdsakų ir dviejų mauzoliejinių koplyčių pamatus. Radiniai privertė atnaujinimo projektą tiksliau reaguoti į po žeme išlikusį paveldą, o dalis pamatų buvo konservuota.
Senosios medinės bažnyčios planas vejoje pažymėtas lauko akmenimis. Šreterių koplyčios, Vinholdų koplyčios, konsistorijos ir dalies kapinių ribų kontūrus nurodo raudono klinkerio linijos. Tai nėra atkurti pastatai ir ne kiekviena linija reiškia atvirą archeologinę ekspoziciją - dauguma autentiškų liekanų saugomos po danga.
1777 m. pastatyta Šreterių šeimos koplyčia-mauzoliejus buvo ryškiausias išlikęs kapinių statinys, kol sovietmečiu buvo nugriauta. Vinholdų koplyčios istorija siekia XVII a. pradžią. Kapinėse palaidota daug Vilniaus reformatų, tarp jų kartografas ir entomologas Karolis Hermanas de Perthéesas, miręs 1815 m., tačiau tiksli jo kapo vieta dabar nežinoma.
Sovietinis skveras ir 1983 m. memorialas pakeitė kapinių reljefą
Iki 1945 m. nebenaudojamose kapinėse dar buvo prižiūrimi paminklai, bet pokariu teritorija paversta viešuoju skveru, o antkapiai ir istoriniai elementai nuosekliai šalinti. Šis pertvarkymas vyko ne vienu metu, todėl viso kapinių sunaikinimo nereikėtų priskirti tik vienam 1983 m. projektui.
1983 m. čia įrengtas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams skirtas architektūrinis-skulptūrinis memorialas. Jo bunkerį ar tranšėją priminusios pakopos perkirto teritoriją, o statybos metu nugriauta Šreterių koplyčia. Skulptūrinė memorialo dalis vėliau perkelta į Grūto parką, tačiau betoninės žemės formos dar ilgai liko Vilniaus skvere.
Rengiant dabartinį parką betono konstrukcijos pašalintos, reljefas tapo lygesnis, o archeologiniai ženklai įtraukti į takų ir vejos kompoziciją. Po 2018-2019 m. tyrimų bei projekto korekcijų Reformatų parkas lankytojams vėl atvertas 2021 m. vasarą. Brandžių medžių išsaugojimas ir santūresnis renginių mastas buvo siejami su vietos kapinių pobūdžiu.
Šiandienos parką formuoja pergola, vanduo ir brandžių medžių pavėsis
Pagrindinis kasdienio poilsio akcentas yra didelė vijokliais apželdinta pergola su suolais. Ją papildo plati centrinė veja, žvyro mišinio takai, dekoratyviniai daugiamečiai augalai, apšvietimas, šiukšliadėžės ir vandens baseinų bei kanalų sistema. Vakarinėje dalyje įrengta vaikų žaidimų aikštelė.
Oficialiame valdytojo infrastruktūros sąraše taip pat nurodomos gertuvės, fontanai, viešasis tualetas ir kavinė. Tai nėra garantija, kad kiekviena paslauga veiks bet kurią valandą ar visus metus: vandens įrenginiai ir gėrimo vanduo gali būti sezoniniai, o tualetas bei kavinė turi atskirą darbo režimą. Prieš specialiai dėl jų vykstant verta tikrinti naujausią oficialią informaciją.
2024 m. internetinėje lankytojų apklausoje surinkti 345 atsakymai. Dažniausios nurodytos funkcijos buvo kelias per miestą, pasivaikščiojimas ir poilsis gamtoje, o lankytojai ypač dažnai minėjo takus, suolus ir gertuves. Kadangi apklausa buvo savanoriška ir vykdyta internetu, jos negalima laikyti reprezentatyviu visų vilniečių vertinimu.
Parkas atviras visą parą, o statomo paminklo zona gali keistis
Vilniaus miesto parkai skelbia 00:00-24:00 lankymo laiką, o bilieto į Reformatų parką nėra. Vis dėlto tai istorinė laidojimo vieta, todėl garsios pramogos, lipimas ant archeologinių žymų ar augalų ir neatsakingas šunų vedžiojimas čia ypač netinka. Pirmam apsilankymui geriausias šviesus metas, kai lengva perskaityti kontūrus ir įvertinti takų dangą.
Pagrindinės jungtys gana lygios, tačiau žvyro danga, trumpi laiptų ruožai, šlapdriba ar laikinos statybų užtvaros gali apsunkinti judėjimą vežimėliu. Prieigų yra iš kelių aplinkinių gatvių, todėl riboto judumo lankytojui verta vietoje rinktis mažiausią nuolydį, o ne pasikliauti vien reprezentacine koordinate. Automobilių vietos aplinkinėse centrinės miesto dalies gatvėse ribotos ir mokamos pagal galiojančias zonas; viešasis transportas paprastai patikimesnis.
Parke statomas paminklas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams, kurio projekte numatyta dešimt granito kolonų. 2026 m. liepos 21 d. projekto organizatoriai jį tebebuvo įvardiję kaip statomą, o savivaldybės puslapis apie būsimą paminklą rašė ateities laiku. Patikimo oficialaus pranešimo apie užbaigtą atidengimą nepavyko rasti, todėl neplanuokite kelionės tikintis jau baigto monumento ir prieš vykdami tikrinkite darbų būklę.
