- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys istoriniame Vilniaus pilininko administracijos pastate
- Adresas
- Arsenalo g. 1, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68723, 25.28733
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2 val. ekspozicijai ir pastato sluoksniams; apie 2,5 val. lėtam vizitui su audiogidu
- Geriausias metas
- antradienio-penktadienio rytas ramesniam vizitui arba ekskursijos laikas, jei norite išsamiau pažinti rūsius ir pastato istoriją
Vilniaus pilininko namas, Castellan's House
Pilininko namas yra ir naujas muziejus, ir autentiška Vilniaus pilių vieta
Muziejus veikia Arsenalo g. 1, vidiniame kieme Gedimino kalno papėdėje. Oficialioje Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje įterpto žemėlapio taškas 54.6872286, 25.2873341 žymi visą Pilininko namo vietą, ne konkrečias duris, neįgaliųjų automobilio vietą ar turistinio autobuso išlaipinimo tašką. Įėjimo reikia ieškoti kiemo pusėje, o ne gatvės fasade.
Lankytojams Pilininko namas atvertas 2024 m. kovo 27 d. po tyrimų, restauravimo ir naujos ekspozicijos įrengimo. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicinis padalinys, tačiau jis nestovi naujame neutraliame pastate: muziejus įsikūrė viename seniausių gerai išlikusių Vilniaus pilių valdos statinių.
Šio objekto nereikėtų painioti su Gedimino pilies bokštu, Valdovų rūmais ar Senuoju ir Naujuoju arsenalais. Visi jie yra greta ir priklauso tam pačiam istoriniam pilių kraštovaizdžiui, bet veikia kaip atskiri muziejai arba padaliniai, turi atskirus įėjimus, bilietus ir ekspozicijas.
„Suprasti Lietuvą“ istoriją pasakoja šešiomis temomis, o ne viena chronologija
Pagrindinė ekspozicija šalies raidą išskleidžia šešiose salėse: Kūrybos, Tikėjimų, Kovų, Lūžių, Pasaulinių saitų ir Veidų. Kiekvienoje jų nuo seniausių laikų iki dabarties sugretinami keliolika ar keliasdešimt trumpų siužetų. Todėl tas pats amžius gali pasirodyti keliose salėse, o maršrutas labiau aiškina Lietuvos tapatybę formavusias idėjas nei moko įvykių seką mintinai.
Kūrybos salėje kartu matomi gintaro ryšiai, barokas, Čiurlionis, ANBO lėktuvai ir Kauno modernizmas; kitose salėse nagrinėjamas tikėjimų sambūvis, karai ir laisvės kovos, staigūs politiniai bei socialiniai lūžiai, žmonių judėjimas tarp Lietuvos ir pasaulio, taip pat šalį kūrusios asmenybės. Toks pjūvis ypač naudingas norint palyginti laikotarpius, bet prieš vizitą verta žinoti, kad tai nėra išsami chronologinė Lietuvos istorijos enciklopedija.
Prie potemių pateikiami QR kodai su audiogidu. Pagrindinį maršrutą papildo rūsiai, kuriuose pasakojama apie pilininko amatą ir administraciją, akmentašystę bei Vilnių maždaug prieš du šimtus metų. Renginių, edukacijų ir teminių ekskursijų turinys keičiasi, todėl vienkartinės programos nereikėtų laikyti nuolatine ekspozicijos dalimi.
Pilininkas valdė ne tik pastatą: jis prižiūrėjo visą pilių ūkį
Vilniaus pilininko, šaltiniuose dar vadinto horodničiumi, pareigybė susiformavo XV a. viduryje. Pilininką skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas, o tarnyba paprastai buvo iki gyvos galvos. Muziejaus tyrimai yra išsaugoję 39 pareigūnų vardus.
Pilininko atsakomybė buvo daug platesnė nei vartų saugojimas. Jis prižiūrėjo pilių ir valdovų rūmų statybas bei remontą, administravo malūnus ir žemes, rinko mokesčius, sprendė pilių valdoje gyvenusių žmonių ginčus. Name veikė kanceliarija, buvo laikomi administraciniai ir teismo dokumentai, o sprendimai priimami valdovo vardu.
Pavadinimas nereiškia, kad visas šiandien matomas namas nuo pirmos dienos buvo vieno pilininko privati rezidencija. KPD nurodo, kad anksčiau čia gyveno valdovų rūmus remontavę užsienio amatininkai bei Elžbietos Habsburgaitės dvariškiai, vėliau pastatas pritaikytas karinei įgulai, o pilininko ir jo administracijos įstaigos jame veikė nuo XVII a. vidurio.
Keturi rūsiai ir atraminė siena paaiškina neįprastą namo architektūrą
Kultūros vertybių registre Pilininko namas įrašytas kodu 24707 kaip Vilniaus Arkikatedros, Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso dalis. Registras pastatą datuoja XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia, o naujausiame muziejaus ir KPD aiškinime dabartinio namo statyba siejama su laikotarpiu po 1610 m. Vilniaus gaisro. Šios formuluotės neprieštarauja viena kitai tiek, kad būtų galima nurodyti vieną tikslią statybos dieną: mūrų raida vertinama pagal architektūros ir archeologijos tyrimus.
Namas primūrytas prie dar anksčiau pradėtos vakarinės Pilies kalno atraminės sienos, o jo pietrytinė siena padeda laikyti šlaitą. Po dviaukščiu netaisyklingo stačiakampio tūriu įrengti keturi rūsiai storomis sienomis ir skliautais. Kiekvienas turėjo atskirą įėjimą iš kiemo, todėl atkurtų rūsio koridoriukų eilė yra viena iš svarbiausių fasado detalių.
Viduje verta ieškoti ne vien eksponatų. Pirmajame aukšte atidengtos renesansinės segmentinės langų bei durų angos ir skliautuotos patalpos, išsaugoti vėlyvesnio polichrominio dažymo fragmentai. Viršutiniame aukšte paliktos klasicizmo laikotarpio stačiakampės angos ir autentiškos medinės staktos, todėl restauracija sąmoningai rodo kelis kaitos etapus, o ne sukuria vieno amžiaus dekoraciją.
Karinė paskirtis, archeologija ir tuneliai atskiria dokumentuotą istoriją nuo legendos
Po 1655-1661 m. sugriovimų namas buvo atstatytas. 1797 m. jis įjungtas į Vilniaus arsenalą, 1799 m. nugriautos kiemą juosusios galerijos ir arklidės, o XIX a. čia veikė parako sandėliai, arsenalo dirbtuvės, gyvenamosios patalpos, įgulos valgykla ir kepykla. Nuo 1958 m. pastate saugoti Istorijos ir etnografijos muziejaus fondai, veikė administracija, o nuo 2000-ųjų buvo įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras.
2018-2020 m. kieme ir pastato viduje vykę archeologiniai tyrimai atvėrė ketvirtą, seniai užpiltą rūsį, krosnių koklių fragmentus, vamzdžius, akmeninius durų ir langų apvadus bei grindinio dalis. Radiniai padeda atkurti XVII a. interjerą ir čia dirbusių akmentašių aplinką, susijusią su valdovų rūmų bei Šv. Kazimiero koplyčios puošyba.
Šiaurinėje rūsių dalyje aptikti nebaigti požeminiai praėjimai ir tunelio po atramine siena fragmentas. Tai tikras archeologinis radinys, tačiau jis neįrodo populiaraus pasakojimo apie ilgą slaptą koridorių, jungusį visas Vilniaus pilis. Tyrėjai atsargiai svarsto, kad tokios konstrukcijos galėjo paskatinti legendas; muziejaus teminė ekskursija gali atverti įprastai nepasiekiamų vietų, bet jos maršrutą reikia tikrinti atskirai.
2026 m. darbo laikas, bilietai ir itin išsamus prieinamumo komplektas
2026-07-19 Pilininko namas dirbo antradienį-sekmadienį 10:00-18:00, pirmadienį nedirbo. Suaugusiojo bilietas kainavo 7 Eur, lengvatinis - 3,50 Eur, mažos šeimos bilietas vienam suaugusiajam ir 1-4 nepilnamečiams - 11 Eur, didelės šeimos dviem suaugusiesiems ir 1-4 vaikams - 18 Eur. Bendras „Istorinio trikampio“ bilietas į Pilininko namą, Senąjį arsenalą ir Gedimino pilies bokštą kainavo 15 Eur. Muziejus rekomendavo rinktis datą ir valandą perkant internetu; kainas, nemokamo lankymo sąlygas ir švenčių grafiką visada tikrinkite oficialiame puslapyje.
Ekspozicija išdėstyta per tris aukštus, į viršutinius aukštus kyla liftas, visuose aukštuose yra pritaikyti sanitariniai mazgai. Judėjimo negalią turinčiam lankytojui gali būti ankšta antro aukšto Kovų salėje. Prie pat muziejaus numatyta pritaikyta automobilio vieta su privažiavimu nuo Valdovų rūmų vidinio kiemo, tačiau dėl tikslios įvažiavimo tvarkos ir lydinčio darbuotojo verta susitarti telefonu.
Regos negalią turintiems lankytojams įrengti lytimieji grindų indikatoriai, yra liečiamų kopijų su Brailio informacija ir kasoje gaunamas audiovizualinis pasakojimas. Klausos negalią turintiems lankytojams parengtas elektroninis gidas gestų kalba, o šeimoms, kurios nori iš anksto pasiruošti nepažįstamai aplinkai, muziejus skelbia vizualinę socialinę istoriją. Fotografuoti paprastai galima be blykstės ir stovo asmeniniam naudojimui, jei konkrečioje salėje nėra kito ženklo.
