- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- Kalnų parko kalva ir piliakalnio istorinis kraštovaizdis
- Adresas
- Krivių g., Kalnų parkas, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68580, 25.29791
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.
- Geriausias metas
- vėlyvą popietę arba rudenį, kai pro medžius geriau atsiveria miesto panorama
Bekešo kalva, Bekešas
Bekešo kalnas Kalnų parko rytinėje dalyje
Bekešo kalnas yra viena iš Kalnų parko istorinių aukštumų, pasiekiama nuo Krivių gatvės pusės. Tai ne Trijų Kryžių kalnas ir ne Stalo kalnas, todėl žemėlapyje patikrinkite konkretų tašką, jei planuojate aplankyti kelias tos pačios žaliosios teritorijos vietas.
Dabartinis žemėlapio pavadinimas yra Bekešo kalnas, tačiau istoriniame kraštovaizdyje kalvų vardai susipina. Senoji Bekešo kalva iš dalies nuslinko į Vilnią, o gretima aukštuma, dažnai vadinama Bekešu, yra Altanos kalnas.
Kasparas Bekešas ir prarastas paminklas
Kalno vardas siejamas su Kasparu Bekešu, kuris 1579 m. buvo palaidotas kalvos šlaite. Ant kapo pastatytas maždaug 20 m aukščio aštuoniakampis paminklas tapo ryškiu vietos ženklu ir padėjo kalvai išlikti miesto atmintyje.
XIX a. dalis kalvos ir paminklas nuslinko į Vilnią. 2009 m. senosios Bekešo kalvos vietą pažymėjo liaudies menininko Rimanto Zinkevičiaus sukurtas medinis obeliskas, pastatytas Lietuvos ir Vengrijos draugystės organizacijų iniciatyva. Dabartinis kraštovaizdis nėra tas pats, kurį matė XVI-XIX a. lankytojai.
Kodėl Bekešo ir Altanos vardai susipina
Senoji Bekešo kalva buvo prie Vilnios ir dėl šlaito slinkimo prarado dalį savo pavidalo. Vėliau Bekešo vardas persikėlė į gretimą aukštesnę vietą, kuri topografiškai ir istorijoje geriau vadinama Altanos kalnu.
Šis skirtumas svarbus planuojant maršrutą: šiuolaikiniame žemėlapyje galima rasti Bekešo kalno pavadinimą, o paveldo medžiagoje - Altaną. Abu pavadinimai padeda orientuotis, nes jie gali žymėti ne tą patį reljefo tašką.
Kreivosios pilies kraštovaizdis
Bekešo kalnas patenka į platesnį Kreivosios pilies kraštovaizdį. Kalnų parko kalvos siejamos su trečiąja Vilniaus pilimi, o aplinkiniuose Stalo, Bekešo ir kituose kalnuose rasta gyvenvietės bei gynybinės istorijos pėdsakų.
Aplink gyvenvietę 1933, 1939, 1956, 1989, 1995 ir 1997 m. atlikti tyrimai atskleidė medinių XIV a. pastatų liekanas ir kitų archeologinių pėdsakų. Todėl kalvą verta matyti ne kaip izoliuotą apžvalgos tašką, o kaip vieną miesto pilies, gyvenvietės ir upės slėnio reljefo dalį.
Panorama, prieiga ir pagarba šlaitui
Nuo Altanos krypties aukštumos, kurią šiuolaikiniai žemėlapiai dažnai vadina Bekešo kalnu, atsiveria Vilniaus bažnyčių ir senamiesčio panorama. Iš čia galima įžvelgti šešių bažnyčių seką; ji geriausiai atsiskleidžia lėtai einant nuo Krivių gatvės pusės ir stebint, kaip keičiasi regėjimo laukas.
Kalnų parko šlaitai yra statūs ir vietomis nelygūs, todėl rinkitės batus su geru sukibimu, o po lietaus ar šalčio nelipkite per slidžias briaunas. Eidami laikykitės esamų takų ir sąlygas įvertinkite vietoje.
