- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- XX a. pradžios rūmų ansamblis ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto būstinė
- Adresas
- Antakalnio g. 6, Vilnius
- Koordinatės
- 54.69511, 25.30549
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min. eksterjerui; apie 1-1,5 val. iš anksto suderintai ekskursijai
- Geriausias metas
- iš anksto suderintos ekskursijos metu; eksterjerui tinka šviesi diena, kai matyti terasa, stogas ir želdynai
Petro Vileišio rūmai, Vileišio rūmai, Vileišiai Palace
Rūmai yra tik viena keturių dalių ansamblio dalis
Vileišių rūmų vardu dažniausiai vadinamas puošnus pastatas sklypo gilumoje, tačiau visas ansamblis yra platesnis. Jį sudaro šeimos rūmai, trijų aukštų gyvenamasis namas prie Antakalnio gatvės, ūkinis pastatas ir tvora su vartais. LLTI nurodo apie 0,46 ha sklypą, suformuotą Neries slėnio šlaito terasoje.
Pagrindiniai rūmai pakelti virš gatvės ir pasiekiami reprezentaciniais laiptais. Pusapvalė baliustrada, portikai, puošti langų apvadai, mansardinis stogas ir kupolų siluetas kuria neobaroko įspūdį, o interjere bei ūkiniame pastate ryškėja moderno bruožai. Tvora nėra atsitiktinis pakraštys: tinkuotus stulpus jungia barokinio ornamento metalinės grotos, o didžiuosius vartus išskiria dekoratyviniai žibintai.
Vakarinėje sklypo dalyje įrengta apskrita apžvalgos aikštelė, teritorijoje auga dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Todėl rūmus verta suvokti kaip apgalvotą miesto rezidenciją su reljefu, želdynais ir kelių paskirčių pastatais, ne tik kaip vieną fotogenišką fasadą.
1904-1906 m. statyba pranoko įprastą Vilniaus namą
Rūmus sau ir šeimai 1904-1906 m. pasistatydino inžinierius, pramonininkas, leidėjas ir mecenatas Petras Vileišis. Projektą parengė Vilniuje dirbęs architektas Augustas Kleinas, o statybas prižiūrėjo pats užsakovas. VLE ansamblį apibūdina kaip neobaroko ir moderno bruožų turintį 1906 m. kūrinį.
LLTI išskiria tuo metu Vilniuje dar retas medžiagas ir sistemas: betoną, cementą, gelžbetonio perdangas, elektros šviesą, vandentiekį bei kanalizaciją su biologiniu filtru. Pamatų akmenys buvo tašyti Suomijoje, krosnių kokliai siųsti iš Olandijos, stogą dengė žvynus primenančios švino plokštelės, o tradicinius mūrinius dūmtraukius pakeitė metaliniai vamzdžiai.
Pasakojama, kad kalkės statybose buvo skiedžiamos separuotu pienu, tačiau pats LLTI šią detalę pateikia kaip senųjų vilniečių liudijimą. Tai patrauklus statybos pasakojimas, kurio nereikėtų prilyginti dokumentuotam techniniam brėžiniui.
Trylika iš dvidešimt aštuonių krosnių ir žaliasis židinys
Pagrindiniai rūmai yra dviaukščiai, su rūsiu ir mansarda. Pirmasis aukštas buvo skirtas reprezentacijai, kabinetui, priimamajam, salonams ir valgomajam, o viršutinis - šeimos poilsiui. Vidaus dekoras jungia istorizmą, neobaroką ir moderną, todėl kiekvieno kambario krosnis bei apdaila buvo derinama prie jo paskirties.
Iš statybos metu įrengtų 28 krosnių išliko 13. Ypač vertinamas ponios Vileišienės buduaro moderno stiliaus žaliasis židinys; valgomajame stovi neorenesansinė krosnis, o svetainės krosnis puošia neorokoko ornamentai, skulptūriniai reljefai ir pastelinių spalvų kokliai.
Vestibiulio sietyną ir du gėlių stovus 1907-1910 m. padovanojo Petro Vileišio fabriko „Vilija“ darbininkai. Jie pagaminti iš plieno ir geležies kalimo, kniedijimo bei skardos karpymo technikomis. Ši detalė sujungia prabangų namą su Vileišio pramonine veikla, o ne palieka rūmus vien aristokratiško interjero dekoru.
Nuo „Vilniaus žinių“ iki Lietuvių mokslo draugijos
Petras Vileišis rūmus kūrė ne tik šeimai. Namo prie gatvės rūsyje veikė pirmojo legalaus lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ spaustuvė, pirmame aukšte - redakcija ir administracija, o viršuje buvo nuomojami butai. Virš ūkinio pastato arklidės dirbo knygrišykla.
1907 m. sausio 9 d. gatvės namo antro aukšto kambariuose atidaryta pirmoji lietuvių dailės paroda. Ją rengė Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Petras Rimša, atidaryme kalbėjo Jonas Basanavičius. Svarbu nurodyti tikslią vietą: paroda vyko ansamblio name prie gatvės, ne pagrindinių šeimos rūmų salonuose.
1931 m. Petro Vileišio duktė Elena Vileišytė-Jaloveckienė ansamblį pardavė lietuvių švietimo draugijai „Rytas“, o 1932 m. čia įsikūrė Lietuvių mokslo draugija su biblioteka, archyvu ir muziejumi. Nuo 1941 m. pastatuose veikė akademiniai lietuvių kalbos bei literatūros institutai, o nuo 1990 m. ansamblis priklauso Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui.
Kaip iš tikrųjų patekti į vidų
Vileišių rūmai nėra kasdien nustatytomis valandomis veikiantis muziejus. LLTI yra mokslo įstaiga ir skelbia, kad dėl ekskursijų reikia iš anksto susitarti nurodytu elektroniniu paštu. Viešai paskelbto nuolatinio bilieto tarifo tyrimo metu rasti nepavyko, todėl datą, grupės dydį, trukmę, kainą ir prieinamumą būtina suderinti tiesiogiai.
Neužsisakius ekskursijos galima apžiūrėti ansamblį nuo Antakalnio gatvės, bet negalima manyti, kad vartai ir visi kiemo takai visada atviri turistams. Rūmai yra veikianti institucija, todėl lankytojas turi laikytis personalo nurodymų ir nefotografuoti darbuotojų ar dokumentų be leidimo.
2026-07-27 tiksli Google Maps kortelė Vileišių rūmai rodė 4,8 balo iš 5 pagal maždaug 177 atsiliepimus. Kortelės koordinatės 54.6951091, 25.305488 žymi ansamblį, o ne garantuotai atvirą turistinį įėjimą.
