- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- vėlyvojo baroko bažnyčia ir koncertų erdvė
- Adresas
- Vilniaus g. 30, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68180, 25.28120
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min. išorei; daugiau su koncertu
- Geriausias metas
- dienos metu fasadui, vakare koncertams pagal programą
Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje
Baroko ansamblis Vilniaus gatvėje
Šv. Kotrynos bažnyčia stovi Vilniaus gatvėje, vienoje judriausių senamiesčio krypčių, ir yra 16-19 a. architektūros ansamblio, jungiančio bažnyčią ir benediktinių vienuolyną, dalis. Jos vertikalių proporcijų dvibokštis fasadas su penkių tarpsnių bokštais ir rokoko dekoru yra vienas atpažįstamiausių miesto baroko siluetų.
Bažnyčia barokinė, vienanavė, su centriškojo plano Dievo Apvaizdos koplyčia pietvakariniame šone. Viduje – devyni vėlyvojo baroko altoriai su skulptūriniu rokoko dekoru, sakykla ir krikštykla su baroko bei rokoko skulptūromis, J. ir E. Valavičių memorialinė lenta (1769).
Nuo benediktinių iki Glaubico
1619-1621 m. didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius Vilniuje įsikūrusioms benediktinėms pastatydino nedidelę bažnyčią (1632 m. pašventinta), o 1640-1650 m. pristatytos dvi navos – plati ir siaura (vienuolėms melstis). XVII a. viduryje per karą su Rusija bažnyčia sudegė; 1670-1694 m. atstatyta, 1703 m. pašventinta, tačiau 1737 m. vėl suniokota didžiojo Vilniaus gaisro.
Dabartinį pavidalą bažnyčiai 1741-1753 m. suteikė žymus Vilniaus baroko mokyklos architektas Jonas Kristupas Glaubicas: jis paaukštino bokštus iki penkių tarpsnių, pastatė puošnius frontonus, viduje išmūrijo skliautus ir perstatė koplyčią. 1752-1753 m. altorius ir koplyčią dekoravo dailininkai J. Herdegenas, J. Woszczyńskis ir broliai Hedeliai, o 1761 m. įrengtas baroko vargonų prospektas.
Vienuolyno ansamblis ir vertybės
Vienuolyno dviejų-trijų aukštų korpusai supa tris uždarus kiemus; patalpas dengia cilindriniai su liunetėmis, kryžminiai ir krištoliniai skliautai, fasaduose – piliastrai, o pietvakariniame korpuse – puošnus barokinis portalas. Į ansamblį įtraukta ir XVI a. pastatų, tarp jų – S. Kęsgailos rūmai.
1759 m. iš Krokuvos į bažnyčią ir vienuolyną atvežta 15 S. Czechowicziaus paveikslų (išlikę saugomi Lietuvos dailės muziejuje). Per 1812 m. ir Antrojo pasaulinio karo įvykius bažnyčia apgriauta, dingo daug meno kūrinių, o 1945 m. sovietų valdžia likusias vienuoles ištrėmė ir įrengė sandėlį.
Koncertų erdvė nuo 2006 m.
Nuo 2002 m. bažnyčia priklauso Vilniaus arkivyskupijos kurijai, o po restauracijos 2006 m. atvėrė duris kaip kultūros ir koncertų erdvė. Pagrindinė nava pritaikyta koncertams, todėl sakralinė akustika čia susitinka su miesto kultūros programa; tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip Vilnius jungia paveldą ir gyvą kultūrą.
Koncertų grafikas nėra tas pats, kas nuolatinis muziejaus darbo laikas, todėl norint patekti į vidų reikia tikrinti oficialią renginių programą arba ekskursijų galimybes. Net atvykus į koncertą verta ateiti anksčiau ir apžiūrėti fasadą, bokštus bei interjerą kaip paveldo objektą.
Ką pamatyti net be koncerto
Net jei nepatenkate į vidų, išorės apžiūra verta sustojimo: Vilniaus gatvėje galima įvertinti dvibokštį barokinį fasadą, bokštų siluetą ir bažnyčios santykį su siauru senamiesčio užstatymu, o prie Vilniaus gatvės įrengtas skveras leidžia ją apžiūrėti iš toliau.
Bažnyčią patogu derinti su MO muziejumi, Vilniaus gatvės kavinėmis, universiteto ansambliu ir Rotušės kryptimi. Tai geras pavyzdys, kaip Vilniaus kultūros maršrutas gali jungti seną ir šiuolaikinį miestą.
