- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- atvira memorialinė sakurų giraitė, skirta Japonijos diplomatui Čiunei Sugiharai ir Lietuvos bei Japonijos draugystei
- Adresas
- Upės g., Vilnius 09309
- Koordinatės
- 54.69596, 25.27187
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau piknikui, fotografijai arba jungiant su Nacionaline dailės galerija ir Neries krantine
- Geriausias metas
- norint pataikyti į žydėjimą, verta sekti naujausias balandžio ir gegužės pradžios nuotraukas bei miesto pranešimus; ramesniam apsilankymui rinkitės ankstyvą darbo dienos rytą
Čiunės Sugiharos sakurų parkas, Čijunės Sugiharos sakurų parkas, Č. Sugiharos sakurų parkas, Sakurų parkas prie Baltojo tilto, Chiune Sugihara Sakura Park
Tikslus objektas yra atvira giraitė prie Upės gatvės, ne naujasis japoniškas sodas
Dabartinis Go Vilnius puslapis vietą vadina Čiunės Sugiharos sakurų sodu. Taip parašyta ir vietoje esančiame lietuviškame žymenyje. Savivaldybės bei senesniuose turizmo tekstuose taip pat pasitaiko formos Čijunės Sugiharos sakurų parkas, Č. Sugiharos parkas ar tiesiog sakurų parkas prie Baltojo tilto. Visi šie pavadinimai čia reiškia tą pačią Upės gatvės giraitę, o šiame puslapyje vartojama dabartinio oficialaus turizmo įrašo forma.
Sodas driekiasi plačiu žaliu šlaitu Neries dešiniajame krante, tarp Upės gatvės, upės promenados ir Nacionalinės dailės galerijos prieigų. Tai ne vienas aptvertas sklypas su kontroliuojamais vartais: per sakurų eiles veda keli takai, o prieiti galima iš galerijos, Upės gatvės ir Baltojo tilto krypties. Oficialaus žemėlapio taškas 54.69595682, 25.27187407 žymi reprezentatyvią sodo vietą, ne vienintelį įėjimą, automobilių aikštelę ar patvirtintą bepakopę prieigą.
Už maždaug kilometro į šiaurę esantis Vilniaus japoniškas sodas Linkmenų g. 2A yra visai kitas objektas. Jis atvertas 2023 m., supa Šnipiškių ežerėlį ir turi tvenkinius, tiltus, sausąjį sodą bei apibrėžtą pasivaikščiojimo maršrutą. Sugiharos sode nėra raudono tilto, koi tvenkinio, pagodos ar vartų: jo atpažįstamas derinys yra sakurų giraitė ant miesto šlaito, memorialas, galerija ir Neries kraštovaizdis.
2001 m. sodinimas įamžino diplomatą ir Lietuvos bei Japonijos ryšį
2001 m. spalio 2 d. Vilniuje pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Oficialiuose miesto šaltiniuose ceremonija siejama su Čiunės Sugiharos 100-ųjų gimimo metinių minėjimu, o ant paminklo skelbiama, kad medžiai yra Japonijos žmonių dovana Lietuvai ir draugiškų abiejų valstybių ryšių ženklas. Tai buvo ne vien dekoratyvinis miesto apželdinimas, bet gyvas diplomatinės atminties objektas.
Čiunė Sugihara buvo Japonijos diplomatas, 1939-1940 m. dirbęs Kaune. 1940 m. jo išduotos Japonijos tranzitinės vizos tapo sudėtingos dokumentų ir kelionės grandinės dalimi, padėjusia tūkstančiams žydų pabėgėlių pasitraukti iš karo apimtos Europos. Vėliau Sugihara pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu. Kalbant apie išgelbėtųjų skaičių patikimiau vartoti žodį tūkstančiai, nes vizų sąrašų, šeimų ir galutinių kelionės dalyvių skaičiavimai nėra tas pats.
Tą pačią 2001 m. spalio 2 d. atidengtas rausvo granito paminklinis akmuo su bronziniu Sugiharos portretiniu bareljefu. Vilnijos vartų kultūros paveldo apraše jo dizaino autoriumi nurodomas japonų kultūros vertybių restauratorius Yusuke Sakuraba, o pastatymą sieja su Vasedos universitetu, kuriame Sugihara studijavo. Memorialą verta perskaityti prieš fotografuojant žiedus, nes jis paaiškina, kodėl ši giraitė yra daugiau negu sezoninis fonas.
Istorinis skaičius 200 nepasako, kiek medžių sode auga šiandien
Skaičius 200 patikimai apibūdina pradinį 2001 m. sodinimą, tačiau jo negalima automatiškai paversti dabartiniu medžių inventoriaus skaičiumi. Per daugiau kaip du dešimtmečius dalis sakurų neprigijo ar buvo pakeista, o sodas papildytas naujais medeliais. Oficialūs priežiūros pranešimai mini 17 naujų sakurų 2021 m. ir dar 20 kitą sodinimo sezoną, tačiau vieno 2026 m. visų gyvų medžių surašymo viešai rasti nepavyko.
Sodo išsaugojimu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė ir miesto parkų prižiūrėtojai. Nuo 2020 m. prie atnaujinimo prisidėjo organizacija Baltijos vėjai ir japoniškų sodų meistras Kęstutis Ptakauskas. Tai yra vėlesnės priežiūros bei atsodinimo darbas, o ne pagrindas Ptakauską vadinti 2001 m. viso sodo kraštovaizdžio autoriumi: patikimo šaltinio apie vieną pirminio plano kūrėją nerasta.
Skirtingo amžiaus medžiai paaiškina nevienodą lajų dydį ir žydėjimo tankį. Giraitėje sakuros auga laisvomis eilėmis bei grupėmis ant vejos, tarp jų palikta erdvės pasivaikščioti ir matyti miestą. Šis atviras, vaismedžių sodą primenantis vaizdas yra tikrasis vietos charakteris; nereikėtų tikėtis vientiso rožinio tunelio ar formalaus japoniško kraštovaizdžio kompozicijos.
Žydėjimo savaitę nustato oras, o ne pastovi kalendoriaus data
Go Vilnius nurodo, kad sakurų žydėjimas trunka maždaug dvi savaites ir dažniausiai vyksta balandį, kartais persikelia į gegužę. Šiluma gali žiedus išskleisti greitai, o lietus, vėjas ar staigus atšalimas sutrumpina geriausią laiką. Todėl planuoti kelionę pagal seną įrašą apie gegužės pradžią nepatikima: likus kelioms dienoms verta tikrinti naujas, aiškiai datuotas sodo nuotraukas ar miesto pranešimus.
Per patį piką ši vieta tampa viena lankomiausių pavasario erdvių Vilniuje. Ankstyvas darbo dienos rytas suteikia daugiau vietos ramiai apžiūrėti medžius ir memorialą; saulėtą savaitgalio popietę takai bei veja gali būti pilni fotografuojančių ir piknikaujančių žmonių. Jei svarbiau ramybė nei maksimalus žiedų tankis, verta ateiti pumpurų pradžioje, po piko arba vasarą, kai sodas lieka žalias, bet pagrindinis sakurų reginys jau būna pasibaigęs.
Oficialūs turizmo ir savivaldybės tekstai mini skaitymą, fotografavimą bei pikniką kaip įprastus sodo naudojimo būdus. Tai nėra leidimas laužyti šakas, skinti žiedus, lipti į medžius ar palikti atliekas. Specialaus atskiro Sugiharos sodo taisyklių rinkinio nerasta, todėl galioja bendros miesto viešosios erdvės ir gyvūnų vedžiojimo taisyklės; vietos ženklai bei laikini renginių ribojimai visada svarbesni už bendrą interneto aprašą.
Lankymas nemokamas, bet šlaito ir infrastruktūros nereikėtų pervertinti
2026-07-19 oficialūs puslapiai nenurodė bilieto, vartų ar atskiro darbo laiko, o archyvinis Go Vilnius įrašas lankymą žymėjo kaip nemokamą. Tai atvira miesto žalioji erdvė, tačiau iš to nereikėtų daryti nepatikrinto pažado, kad kiekviena prieiga visada pasiekiama visą parą: renginiai, priežiūros darbai ar saugumo sprendimai gali laikinai pakeisti judėjimą.
Patogiausias orientyras viešuoju transportu yra Nacionalinės dailės galerijos stotelė Konstitucijos prospekte, tačiau konkrečius maršrutus reikia tikrinti JUDU kelionės planuoklyje. Pėsčiomis sodą lengva įtraukti į Neries dešiniojo kranto maršrutą nuo Baltojo tilto Žvėryno link. Atskiros sodui garantuotos automobilių aikštelės ar viešojo tualeto oficialiuose aprašuose nerasta, o per žydėjimą Upės gatvės prieigos būna ypač apkrautos.
Dalis takų grįsta, tačiau visas sodas išsidėstęs ant aiškaus šlaito, o daug geriausių žiedų vaizdų atsiveria nuo vejos. Išsamaus bepakopio maršruto ar nuolydžių audito rasti nepavyko, todėl riboto judumo lankytojui verta iš anksto patikrinti konkrečią prieigą ir po lietaus įvertinti dangos būklę. Pačiam sodui pakanka 30-60 min., o kartu su Nacionaline dailės galerija, Baltojo tilto pieva ar ilgesniu pakrantės pasivaikščiojimu planuokite pusdienį.
