- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- nacionalinės reikšmės piliakalnis su papėdės gyvenviete Pavilnių regioniniame parke
- Adresas
- Pūčkorių g., Pavilnių regioninis parkas, Vilnius
- Koordinatės
- 54.68929, 25.36926
- Kiek skirti laiko
- apie 30-60 min. piliakalniui; 1-3 val. su pasirinktu Pūčkorių pažintinio tako ratu
- Geriausias metas
- sausa šviesi diena nuo pavasario iki rudens; be lapų geriau matomas reljefas, bet šlapi arba apledėję laiptai gali būti slidūs
Vilniaus (Pūčkorių) piliakalnis, Pūčkorių piliakalnis su gyvenviete, Pūčkorių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis
Vilniaus Pūčkorių piliakalnis nėra atodanga ir nėra Plungės piliakalnių grupė
Tiksli vietos kortelė žymi 54.6892862, 25.3692629 tašką prie Pūčkorių gatvės Vilniuje. Tai nacionalinės reikšmės archeologinis objektas Pavilnių regioniniame parke, kurio Kultūros vertybių registro kodas yra 16124. Smeigtukas žymi pačią kalvą, o ne garantuotą laisvą automobilio stovėjimo vietą.
Pūčkorių atodanga yra kitas, geologinis objektas į vakarus nuo piliakalnio, o Pūčkorių pažintinis takas yra kelių ilgių maršrutas, jungiantis daugiau slėnio vietų. Dar du žinomi Pūčkorių piliakalniai, Pilė ir Pilies kalnas, yra Plungės rajone. Navigacijoje tikrinkite Vilniaus koordinates ir Google vietos ID ChIJc2UXe3GW3UYR5f2_S-KrIUE.
Atskiram apsilankymui pakanka maždaug 30-60 minučių. Iš apačios matoma stati, žole apaugusi kalva su retais pušų ir lapuočių kamienais, suolais bei siaurais laiptais. Piliakalnio mastas atsiskleidžia kylant, o ne žvelgiant nuo Pūčkorių atodangos regyklos.
18 m kalvą saugojo Vilnios slėnis, dauba ir žemas platus pylimas
Piliakalnis įrengtas atskiroje aukštoje kalvoje, prigludusioje prie Vilnios slėnio. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Slėnis supa kalvą iš šiaurės, vakarų ir pietų, o rytinėje pusėje nuo gretimos aukštumos ją skiria dauba.
Viršuje yra ovali, šiaurės-pietų kryptimi pailga 20 x 28 m aikštelė. Pietiniame ir rytiniame jos pakraščiuose išlikęs maždaug 0,5 m aukščio bei 8 m pločio pylimas. Papėdėje dar galima perskaityti negilų ilgą griovį, o šlaituose matyti terasų pėdsakų.
Saugoma.lt nurodo, kad piliakalnio naudojimo metu Vilnios vaga ėjo arčiau kalvos, o dabartinėje senvagės dalyje telkšo Pūčkorių tvenkiniai. Tai padeda suprasti gynybinį pasirinkimą: šiandien sausumos ir tvenkinių suskaidytas plotas anksčiau buvo glaudžiau susietas su upės vaga.
Vieno kvadratinio metro tyrimas davė radinių, bet jų interpretacijos skiriasi
1984 m. Kęstučio Katalyno vadovaujama ekspedicija šiauriniame aikštelės pakraštyje ištyrė 1 kv. m šurfą. Pavilnių direkcijos aprašas kultūrinį sluoksnį dalija į du horizontus ir mini lipdytą nežymiai brūkšniuotą bei žiestą keramiką, geležinį pjautuvą ir akmeninio grindinio liekanas. LAD archeologinės apskaitos ataskaita nurodo 45-50 cm kultūrinį sluoksnį, tos pačios keramikos bei pjautuvo radinius ir apdegusius akmenis. Todėl grindinio interpretacija nėra vienareikšmė.
Toks mažas ištirtas plotas neleidžia atkurti viso pastatų plano. Pjautuvas siejamas su augalų pjovimu, o keramika - su maisto gamyba ir saugojimu. Jei akmenys iš tiesų buvo grindinio dalis, jie rodytų sąmoningai tvarkytą paviršių, tačiau vienas šurfas neleidžia nupiešti konkrečios pilies kiemo ar namų išvaizdos.
Prie piliakalnio pietų ir vakarų papėdėje registruota apie 0,2 ha gyvenvietė. VLE nurodo joje rastą grublėtąją ir žiestąją keramiką bei geležies gargažes. Gargažės yra metalo apdirbimo atliekos, todėl jos liudija darbą su geležimi, bet nepasako, kokie konkretūs dirbiniai čia buvo gaminami.
Radiniai apima daug ilgesnį laiką negu vieną pilies gyvavimo etapą
VLE piliakalnį datuoja I tūkstantmečiu-XIV a. ir nurodo, kad nacionalinės reikšmės saugomu objektu jis tapo 1993 m. Saugoma.lt papėdėje taip pat mini akmens amžiaus titnaginius dirbinius, skeltes ir skaldą, degintinius kapus, X a. kalaviją bei keramiką.
Šiuos radinius reikia skaityti kaip skirtingų laikotarpių žmogaus veiklos slėnyje pėdsakus, o ne vienos nepertraukiamai tūkstančius metų stovėjusios pilies inventorių. Akmens amžiaus titnagas yra ankstesnis už piliakalnio įtvirtinimus, X a. kalavijas priklauso kitam laikotarpiui, o žiesta keramika gali būti dar vėlyvesnė.
Patikrinti šaltiniai nepateikia piliakalnio pilies vardo, konkretaus čia vykusio mūšio ar tikslaus medinių pastatų plano. Aikštelėje Saugoma.lt fiksuoja stovintį aukurą, tačiau jo buvimas savaime neįrodo senovinės šventyklos ar nepertraukiamos apeigų tradicijos. Dokumentuotą archeologiją svarbu atskirti nuo šiuolaikinių interpretacijų.
2008 m. sutvirtinti laiptai palengvino lankymą, bet maršrutas nėra bebarjeris
2008 m. buvo restauruota tako danga, sutvirtinti laiptai, pakeisti suoliukai ir atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Tikruose dabartiniuose vaizduose piliakalnis vis dar apaugęs dalimi brandžių medžių, o siauri laiptai kyla stačiu žaliu šlaitu.
Atskiras darbo laikas, kasa ar privalomas bilietas oficialiuose objekto puslapiuose neskelbiami. Google kortelėje rodomo visos paros prieinamumo nelaikykite garantija, kad laiptai visada saugūs ar prieiga niekada neribojama. Pirmą kartą rinkitės šviesų metą ir prieš kelionę patikrinkite parko informaciją.
Oficialiose nuotraukose prie kelio matyti nedidelė automobilių sustojimo erdvė, tačiau vietų skaičius ir leidžiamas statymas gali keistis. Vadovaukitės ženklais, neblokuokite Pūčkorių gatvės ir nevažiuokite ant žolės. Vežimėliui statūs laiptai netinka, o su vaikais po lietaus ar šalnos reikia saugotis slidžių pakopų ir šlaito briaunų.
