Lankytinos vietos Lietuvoje

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia: ryškiai raudona Lukiškių dominikonų šventovė su sena Dievo Motinos ikona ir 61 varpo Vilniaus karilionu

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia yra Lukiškių dominikonų šventovė, kurios dabartinis mūrinis tūris pradėtas statyti 1690 m., o bokštai užbaigti XVIII a. pirmoje pusėje. Ilga statybų istorija jos architektūroje sujungė ankstyvojo ir vėlyvojo baroko bruožus, o atkurtas Pompėjos raudonumo fasadas šiandien ryškiai išsiskiria prie Lukiškių aikštės. Viduje gerbiama XV a. pabaiga-XVI a. pradžia datuojama Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu ikona, viename bokštų įrengtas 61 varpo Vilniaus karilionas. Tai veikianti bažnyčia, todėl interjerą reikia lankyti tyliai ir derinti prie pamaldų. 2026 m. liepos 25 d. tiksli Google Maps kortelė turėjo 4,8 iš 5 įvertinimą ir 816 atsiliepimų.

Vieta
Vilniaus miesto savivaldybė
Regionas
Vilnius
Tipas
vėlyvojo baroko dominikonų bažnyčia ir kariliono vieta
Adresas
Vasario 16-osios g. 11, Vilnius
Koordinatės
54.69078, 25.27202
Kiek skirti laiko
30-60 min. bažnyčiai; dar 15 min. sezoniniam trumpajam kariliono koncertui
Geriausias metas
ne per pamaldas; gegužės 1-rugsėjo 30 d. 13.00 arba 19.15 val., jei norite išgirsti oficialiai skelbiamą trumpąjį kariliono koncertą
Vardai ir variantai

Lukiškių dominikonų bažnyčia, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia

Medinė 1642 m. bažnyčia ir Lukiškių dominikonai

Pirmoji dominikonų bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 m. Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius skyrė lėšų medinei šventovei bei vienuolynui tuomečiame Vilniaus priemiestyje, šalia kapinių. Čia gyvenusiems broliams buvo patikėta laidoti neturtingus miestiečius ir nemokamai atlikti jų laidojimo apeigas.

Mediniai pastatai neišliko: bažnyčia nukentėjo 1655 m. karo metu, buvo atstatyta, o 1684 m. vėl sudegė. 1690 m. dominikonai pradėjo statyti mūrinę šventovę. KVR dokumentuose pagrindinė jos statyba datuojama 1690-1727 m., o bokštų užbaigimas - 1727-1737 m.

Barokas, susiformavęs per kelis etapus

Ilga statyba paaiškina nevienalytį bažnyčios baroką. Apatinės bokštų dalys ir frontonas buvo suformuoti anksčiau, o aukštesnės, į viršų siaurėjančios pakopos su įstrižais kampais bei grakščiais šalmais priklauso brandesnei Vilniaus baroko raiškai. Dvibokštis fasadas veikia kaip aiški Lukiškių urbanistinė dominantė.

Po restauravimo fasadas vėl nudažytas sodria Pompėjos raudona spalva, kurią išryškina balti piliastrai, karnizai, langų apvadai ir voliutos. Tiesus takas per žalią šventorių leidžia visą simetrišką kompoziciją matyti iš priekio. Bažnyčia kartu su dominikonų vienuolynu ir buvusios Šv. Jokūbo ligoninės pastatais priklauso saugomam kultūros paveldo kompleksui.

Lukiškių Dievo Motinos ikona

Viename bažnyčios altorių saugomas Lukiškių Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas. Dominikonų pateikiamoje istorijoje kūrinys datuojamas XV a. pabaiga-XVI a. pradžia ir priskiriamas Dionisijaus ikonų tapybos mokyklai. Rašytiniuose šaltiniuose jo kelias siejamas su Motiejumi Korvinu Gosievskiu, Seinų dominikonais ir 1684 m. perdavimu Lukiškių vienuolynui.

Tikintieji ikoną laiko stebuklinga. Dominikonų šaltinis nurodo, kad 1684-1688 m. buvo užrašyta daugiau kaip 170 su ja siejamų liudijimų, o Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis 1688 m. dekretu atvaizdą pripažino stebuklingu. Lankytojų tekste svarbu tai suprasti kaip bažnytinės tradicijos ir dokumentuoto religinio kulto istoriją, o ne kaip moksliškai patikrintą įvykių vertinimą.

Uždarymas, sandėlis ir dominikonų sugrįžimas

Carinės Rusijos valdžia 1844 m. dominikonų vienuolyną uždarė ir brolius iškeldino. 1948 m. sovietų valdžia uždarė ir bažnyčią. Apleista šventovė buvo naudojama kaip sandėlis, tarp kitų paskirčių - Lietuvos operos ir baleto teatro reikmėms, o sovietmečiu svarstyta ją nugriauti.

1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, o 1993 m. vienuolyne vėl apsigyveno atsikūrusi dominikonų bendruomenė. Atkuriant šventovę tvarkytas interjeras ir fasadai, sugrąžinta Lukiškių Dievo Motinos ikona. Šiandien tai ne vien restauruotas paminklas, bet aktyvus rektoratas, vienuolynas ir religinė bendruomenė.

61 varpo Vilniaus karilionas

2015 m. viename bažnyčios bokštų įrengtas penkių oktavų koncertinis Vilniaus karilionas. Jį sudaro 61 Nyderlandų liejyklos „Royal Eijsbouts“ suprojektuotas ir nulietas varpas. Mažiausias sveria 8 kg, o didžiausias, pavadintas Lukiškių Dievo Motina, - 3360 kg. Tai didžiausias karilionas Lietuvoje ir vienas didžiausių Baltijos regione.

Oficialiame Vilniaus kariliono puslapyje nurodoma, kad gegužės 1-rugsėjo 30 d. kasdien 13.00 ir 19.15 val. skamba nemokami maždaug 15 minučių trumpieji koncertai. Jų patogu klausytis šventoriuje arba Lukiškių aikštėje. Atskirų gyvų koncertų ir festivalio programa skelbiama atskirai, todėl sezoninius laikus prieš kelionę būtina dar kartą patikrinti.

Atidarymo laikas ir pagarbus lankymas

2026 m. liepos 25 d. Vilniaus arkivyskupija skelbė, kad bažnyčia pirmadieniais-šeštadieniais atidaryta 10.00-19.00 val., sekmadieniais - 8.00-19.00 val. Mišios pirmadieniais-šeštadieniais aukojamos 12.00 ir 18.00 val., sekmadieniais - 9.00, 11.00, 16.00 val. lenkų kalba ir 18.00 val. jaunimui. Tvarkaraštis gali keistis, tad tikrinkite oficialų šaltinį.

Atskiras turistinis įėjimo bilietas oficialiame arkivyskupijos puslapyje nenurodytas. Užeikite ne per pamaldas arba atsisėskite tyliai, nefotografuokite besimeldžiančių žmonių be jų sutikimo ir neikite į uždaras vienuolyno erdves. Oficialioje lankymo informacijoje detalių apie patekimą vežimėliu nėra, todėl dėl slenksčių ar reikalingos pagalbos verta iš anksto skambinti rektoratui.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šaltiniai