- Vieta
- Naujosios Vilnios seniūnija, Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- mišku apaugęs piliakalnis Barsukynės kalne su terasuota aikštele, pylimais ir grioviais
- Adresas
- A. V. Kojelavičiaus g. apylinkės, Naujoji Vilnia, Vilnius
- Koordinatės
- 54.69969, 25.36711
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. piliakalnio paieškai, pakilimui ir aikštelės reljefui apžiūrėti; ilgiau, jei jungiate su Vilnios slėnio maršrutu
- Geriausias metas
- sausa diena be lapijos nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kai geriau matyti pylimai ir slėnio kryptis; vasarą gražu miške, bet tankiau
Naujosios Vilnios piliakalnis, Barsukynės kalnas, Kučkuriškės piliakalnis
Kučkuriškės, Naujosios Vilnios piliakalnis ir Barsukynės kalnas yra viena vieta
Kučkuriškių piliakalnis oficialiuose ir archeologiniuose šaltiniuose gali būti vadinamas trimis vardais: Kučkuriškės, Naujosios Vilnios piliakalnis ir Barsukynės piliakalnis arba kalnas. Tai ne trys kalvos. Kultūros vertybių registre objektas įrašytas kodu 33088, o piliakalnių katalogas nurodo 54.699694, 25.367111 koordinates.
Piliakalnis yra Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija jį aprašo kaip aukščiausią apylinkių kalvą kalvotame Vilnios slėnio kraštovaizdyje, iš pietų juosiamą Vilnios, o iš kitų pusių apsuptą daubų ir miškų.
Paieškoje verta naudoti tikslų pavadinimą ir koordinates, nes Kučkuriškių popieriaus fabriko kompleksas, Kučkuriškių užtvanka ir Naujosios Vilnios pilkapynas yra kiti objektai tame pačiame kraštovaizdyje. Piliakalnis nėra prie pilkapyno įrengtų laiptų ir informacinio stendo.
Nelygi aikštelė ir pylimai išliko miške
Piliakalnių katalogas aprašo pailgą apie 88 x 20 m aikštelę, išsidėsčiusią rytų-vakarų kryptimi. Pavilnių ir Verkių direkcijos apraše viršutinė forma apibūdinama kaip netaisyklinga, terasuota 55-60 m ilgio ir apie 10 m pločio aikštelė. Skirtingi skaičiai greičiausiai pabrėžia nevienodai matuojamą aikštelę ir jos terasas, todėl vietoje svarbiau atpažinti reljefą, o ne ieškoti vieno idealaus stačiakampio.
Vakarinėje ir rytinėje aikštelės dalyse išliko natūralių įdubimų, terasų, pylimų ir griovių pėdsakai. Kataloge aprašomi iki kelių metrų pločio ir gylio grioviai bei keli nedideli pylimai, o Pavilnių direkcija nurodo, kad šlaitai siekia 30-60 m aukštį. Dabar šiuos darinius vietomis uždengia lapuočiai, pušys, samanos ir nukritę lapai.
Aikštelė nėra lygi veja. Šaknys, lapų sluoksnis ir stataus šlaito kraštas gali paslėpti griovio pradžią, ypač kai drėgna ar sninga. Ant pylimų nevažiuokite dviračiu ir nekirskite šlaito tiesia linija: reljefas yra pati saugoma archeologinė vertybė.
Piliakalnis atrastas neseniai, bet jo istorija siekia I tūkstantmečio pradžią
Archeologiniame straipsnyje „Naujai surasti piliakalniai Vilniuje“ Kučkuriškės kalva priskiriama tarp Vilniuje 2007-2008 m. nustatytų iki tol nežinotų piliakalnių. Piliakalnių katalogas nurodo, kad objektą D. Stončius surado 2009 m. sausio 30 d. Tai paaiškina, kodėl vieta ilgai nebuvo aiškiai įtraukta į miesto lankytinų vietų žemėlapius.
Katalogas piliakalnį datuoja I tūkstantmečio pradžia, o Pavilnių ir Verkių direkcija pateikia platesnį I tūkstantmečio prieš mūsų erą - I tūkstantmečio mūsų eros intervalą. Saugiausia vietą pristatyti kaip ankstyvojo I tūkstantmečio piliakalnį, o ne priskirti ją vienai konkrečiai genčiai ar valdovui, kurių patikrinti šaltiniai čia neįvardija.
Aikštelės pietinėje dalyje rasta degusių akmenų ir smulkių brūkšniuotosios keramikos šukelių, tačiau ši vieta nėra muziejus su išlikusiais pastatais. Lankytojas mato žemės įtvirtinimų pėdsakus ir miško reljefą, o ne rekonstruotą pilį.
Vilnios slėnis padeda suprasti, kodėl kalva buvo pasirinkta
Pietinis šlaitas leidžiasi Vilnios slėnio kryptimi, o kalvą iš kitų pusių saugo daubos ir miškas. Tokia natūrali aplinka paaiškina piliakalnio vietą geriau nei vien aukščio skaičius: kontroliuojama aukštuma buvo sunkiau pasiekiama, o šlaitai ir grioviai papildė dirbtinius įtvirtinimus.
Nuo medžiais apaugusios aikštelės panorama nėra tokia atvira kaip nuo sutvarkytų Pavilnių regyklų. Geriausia lankymo vertė yra reljefo skaitymas: pastebėkite, kaip terasa pereina į griovį, kaip pylimas užsidaro ties aikštelės galu ir kaip slėnio žemuma atsiveria tarp kamienų.
Kučkuriškių piliakalnis prasmingai jungiasi su Naujosios Vilnios pilkapynu ir Rokantiškių piliaviete, tačiau tai atskiri objektai. Nepriskirkite pilkapyne esančios akmenų ekspozicijos, laiptų ar informacinių stendų Kučkuriškių piliakalniui.
Kaip suplanuoti paiešką ir saugų kopimą
Piliakalnių katalogas siūlo nuo A. V. Kojelavičiaus gatvės pasukti į šiaurę Rokantiškių link, keliu pavažiuoti apie 400 m, o miške, keliui pradėjus suktis į kairę, dar apie 250 m eiti pėsčiomis. Tai orientacinis aprašas, o ne garantuotas šiandienos takas ar automobilių stovėjimo vieta. Prieš vykstant patikrinkite kelio ženklus, privažiavimo teisėtumą ir vietos sąlygas.
Patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia atskiro bilieto, kasos, darbo valandų, laiptų ar pritaikyto tako. Paskutinė atkarpa eina mišku, o status šlaitas ir šaknys netinka vežimėliui ar nestabiliai avalynei. Po lietaus, lapų kritimo ir žiemos metu kopimas gali būti slidus; vaikams prie šlaito reikia artimos suaugusiojo priežiūros.
Kučkuriškių piliakalnis yra miške esantis archeologinis objektas, kurio priėjimo ir matomumo sąlygos priklauso nuo sezono, augalijos bei tako būklės. Nuo esamo tako nenukrypkite į stačius šlaitus, o po lietaus laiptus ir natūralų gruntą vertinkite ypač atsargiai.
