Vilnius, Vilniaus miesto savivaldybė
Vilnius
Vėlyvojo baroko dvibokštė bažnyčia su buvusiu vienuolyno ansambliu
Subačiaus g. 26, Vilnius
54.67680, 25.29610
30-45 min. (eksterjeras ir panorama)
šviesiu paros metu, kai matyti fasadas ir senamiesčio panorama; popietės šviesa palanki pietinei pusei
Misionierių bažnyčia, Viešpaties Žengimo į dangų bažnyčia, Bažnyčia ant Išganytojo kalno
Misionierių bažnyčia: Vilniaus panoramos akcentas
Misionierių bažnyčia stovi ant kalvos, vadinamos Išganytojo kalnu, virš Subačiaus gatvės, senamiesčio pietrytiniame pakraštyje, netoli buvusios gynybinės sienos. Du laibi, į viršų besistiebiantys jos bokštai yra vienas atpažįstamiausių Vilniaus senamiesčio panoramos akcentų - ypač gražiai matomi nuo Užupio ir aplinkinių kalvų.
Tikslus bažnyčios titulas - Viešpaties Dangun Žengimo, todėl ją verta sieti su Šeštinėmis. Svarbu nepainioti su Antakalnio Viešpaties Jėzaus (trinitorių) bažnyčia - tai kitas pastatas. Misionierių vardą bažnyčia gavo nuo vienuolijos, kuriai priklausė: misionierių, arba Misijos kongregacijos (vincentiečių).
Statybos istorija ir Glaubico bokštai
Misionieriai į Vilnių pakviesti 1685 m. ir 1687 m. įsikūrė dovanotuose Sanguškų rūmuose Subačiaus priemiestyje. Bažnyčia statyta 1695-1730 m.; darbai užtruko apie tris dešimtmečius dėl lėšų stygiaus, 1706 m. miesto gaisro, 1708 m. švedų antplūdžio ir 1709-1710 m. maro. Statybą fundavo Jonas Teofilis Plateris su žmona Aleksandra, o pietinio prieangio fasade išliko lotyniška memorialinė lenta fundatoriui.
Dabartinį barokinį pavidalą bažnyčia įgavo 1749-1757 m., kai pagal architekto Jono Kristupo Glaubico projektą buvo paaukštinti bokštai ir įrengti frontonai, o kupolu vainikuotas prieangis sukurtas 1755-1756 m. Glaubicas - žymiausias Vilniaus baroko mokyklos architektas, todėl bažnyčia laikoma viena vėlyvųjų šios mokyklos viršūnių. Kartais nurodomos kitos pavardės (pavyzdžiui, P. Perti) su šia bažnyčia paveldo registro nesiejamos.
Vienuolynas, seminarija ir kalėjimas
Misionierių vienuolynas buvo svarbus miesto gyvenimo centras. Prie jo 1745 m. įsteigta prieglauda vargšams, 1788-1791 m. - vaikų globos namai, 1773-1844 m. veikė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarija, 1799-1832 m. - spaustuvė, 1810 m. įkurtas kurčnebylių institutas. Seminarijoje 1773-1775 m. mokėsi, o 1775 m. matematiką dėstė būsimasis architektas Laurynas Gucevičius.
1831-1839 m. dalyje vienuolyno buvo įrengtas kalėjimas, kuriame kalinti 1830-1831 m. sukilimo dalyviai. 1844 m. caro valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė; 1859 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, o vienuolyno pastatuose vėliau veikė karo ligoninė, stačiatikių konsistorija, bajorių institutas, psichiatrijos ligoninė.
Ką pamatysite šiandien
Bažnyčia yra dvibokštė, bazilikinė, trinavė, su prieangiu pietinėje pusėje ir pusapskrite presbiterijos apside; po visu pastatu eina rūsiai su kolumbariumu. Pagrindinį fasadą puošia keturių tarpsnių bokštai, ornamentuoti kryžiai ir vazos, o tarp jų stovi dvi maždaug 220 cm aukščio skulptūros - Karalius Dovydas ir pranašas Mozė. Rytinio bokšto laikrodis turi senovinį XVIII a. mechanizmą. Kultūros vertybių registras bažnyčios architektūrinę vertę vertina kaip unikalią.
Pastaraisiais metais Vilniaus arkivyskupija vykdė didelius bažnyčios ir vienuolyno tvarkybos darbus, atkurdama fasado spalvas ir bokštus. Planuojama, kad vienuolyne įsikurs piligrimų namai, o bažnyčia taps koncertų ir renginių erdve. Dėl šios pereinamosios būklės bažnyčios vidus lankomas ne visada, todėl pirmiausia verta apžiūrėti įspūdingą eksterjerą ir panoramą.
Kaip aplankyti Misionierių bažnyčią
Misionierių bažnyčią patogu įtraukti į senamiesčio pietrytinės dalies maršrutą kartu su Rasų kapinėmis, gynybinės sienos bastėja ir Užupiu. Eksterjerui ir panoramai dažniausiai pakanka 30-45 min.: verta apeiti bažnyčią, pažvelgti į ją nuo Subačiaus gatvės ir nuo aplinkinių kalvų.
Kadangi bažnyčia ir vienuolynas buvo atnaujinami ir keičiama jų paskirtis, oficialaus nuolatinio lankymo tvarkaraščio gali nebūti. Prieš vykstant į vidų tyrimų metu rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją oficialiame Vilniaus arkivyskupijos puslapyje.
