- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- veikianti istorinė stačiatikių cerkvė
- Adresas
- Didžioji g. 12, Vilnius
- Koordinatės
- 54.67991, 25.28875
- Kiek skirti laiko
- 25-40 min. ne pamaldų metu
- Geriausias metas
- ryte arba dieną, kai siauroje Didžiojoje gatvėje geriausiai matyti fasado reljefas
Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė, Nikolajaus cerkvė Didžiojoje gatvėje
Šventovės pradžia Algirdo laikų Vilniuje
Manoma, kad pirmoji medinė stačiatikių cerkvė šioje vietoje pastatyta XIV a. viduryje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos Julijonos iniciatyva. Tai dokumentais ne taip tiksliai apibrėžtas pradžios tarpsnis, todėl teiginys pateikiamas kaip tyrėjų prielaida, o ne tiksli statybos data.
1514 m. didysis Lietuvos etmonas Konstantinas Ostrogiškis pastatydino mūrinę cerkvę pergalei Oršos mūšyje pažymėti. Tam reikėjo Žygimanto Senojo privilegijos; nedidelis bizantiškosios gotikos pastatas iškilo ant ankstesnės šventovės pamatų.
Nuo unitų iki neobizantinio fasado
1609 m. cerkvė atiteko unitams. Po 1747 ir 1748 m. gaisrų rekonstruota šventovė įgavo barokinę išvaizdą, o iki XIX a. vidurio jos fasadą nuo Didžiosios gatvės dar slėpė priekyje stovėjęs namas.
1865 m. aplinkiniai statiniai nugriauti, o cerkvė perstatyta pagal Aleksandro Rezanovo projektą, darbams vadovaujant Nikolajui Čiaginui. Senosios gotikinės sienos ir beveik nepakitęs tūris išsaugoti, tačiau barokiniai fasadai perkurti neobizantine maniera.
Ką matome Didžiojoje gatvėje
Šiandien gatvės pusėje ryškiausi suapvalintų arkų portalai, rusvai raudonos dekoratyvinės juostos, varpinė ir stačiatikių kryžiai. Tačiau vertingiausia detalė yra ne vien XIX a. apdaila - po ja tebėra ankstesnės gotikinės konstrukcijos.
Cerkvė glaudžiai įsprausta tarp Senamiesčio namų, todėl geriausias vaizdas atsiveria iš kitos Didžiosios gatvės pusės. Palei pastatą link Bokšto gatvės einantis praėjimas istoriškai vadintas Nikolajaus skersgatviu.
Senasis fasadas nuotraukose ir dabartinis gatvės vaizdas
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Didžiosios gatvės tyrimas skelbia istorinius cerkvės atvaizdus, tarp jų Ivano Trutnevo litografiją „Šv. Nikolajaus cerkvė Vilniuje iki 1864 metų“, kurioje matyti fasadas prieš 1865 m. perstatymą. Ją palyginus su dabartiniu fasadu lengviau atskirti 1514 m. tūrio tęstinumą nuo XIX a. sukurtos neobizantinės išvaizdos.
Tame pačiame tyrime užfiksuotas ir socialinis kvartalo sluoksnis: XIX a. pabaigoje čia tarnavo šventikas Joanas Šverubovičius, o gretimame name augo jo sūnus, būsimas aktorius Vasilijus Kačialovas. Tai nedidelė, bet konkreti užuomina, kad cerkvė buvo ne izoliuotas paminklas, o Didžiosios gatvės gyventojų kasdienybės centras.
Veikianti cerkvė, ne muziejaus ekspozicija
Šv. Nikolajaus cerkvėje tebevyksta stačiatikių liturgija ir titulinės šventės. Vidus prieinamas pagal bendruomenės pamaldų ritmą, tačiau oficialiame šaltinyje nėra stabilaus kasdienio turistinio darbo laiko ar bilietų.
Prieš kelionę tikrinkite Lietuvos stačiatikių bažnyčios naujienas arba teiraukitės bendruomenės. Jei durys atvertos, užeikite tyliai, fotografuokite tik leidus ir skirkite dėmesio ikonostasui bei skirtingų epochų architektūros sandūrai.
