- Vieta
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Regionas
- Vilnius
- Tipas
- veikianti XX a. pradžios stačiatikių cerkvė ir saugomo Žvėryno ansamblio dominantė
- Adresas
- Vytauto g. 21, Vilnius
- Koordinatės
- 54.69094, 25.25698
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; ilgiau dalyvaujant pamaldose ar apžiūrint Žvėryno prieigas
- Geriausias metas
- dieną tarp pamaldų, o eksterjerui - rytinė arba vakaro šviesa nuo Žvėryno tilto pusės
Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė, Ženklo iš dangaus cerkvė, Znamenskos cerkvė
Kupolais pažymėti Žvėryno vartai
Cerkvė stovi Vytauto ir A. Mickevičiaus gatvių sandūroje, netoli senojo Žvėryno tilto. Iš centro pusės jos aukštas centrinis kupolas tampa pirmuoju ryškiu senojo priemiesčio ženklu, todėl Vilniaus dokumentuose šventovė vadinama simboliniais Žvėryno vartais. Saugomoje rajono panoramoje tai ne atsitiktinis fonas, o viena iš pagrindinių vertikalių dominančių.
Architektūra priskiriama neobizantiniam, o ankstesniame miesto apraše - bizantiniam stiliui. Gelsvo mūro tūrius skaido arkiniai langai, dekoratyvinės nišos ir ritmiškos juostos, virš kurių kyla tamsus centrinis bei mažesni kupolai su auksiniais stačiatikių kryžiais. Gerą visumos vaizdą galima pamatyti nuo tilto prieigų, tačiau artimas fasadų ornamentas atsiveria tik apėjus šventorių.
1903 metų šventovė ir Michailo Prozorovo projektas
Dievo Motinos Ženklo cerkvė pašventinta 1903 m. Jos projektą parengė stačiatikių eparchijos architektas Michailas Prozorovas. Mintis statyti šventovę šioje Vilniaus vietoje kilo Šv. Dvasios religinei bendruomenei, o statybą aukojo caras Nikolajus II, Šventasis Sinodas, arkivyskupai Jeronimas ir Juvenalijus bei tikintieji iš Vilniaus ir kitų miestų.
Cerkvė pavadinta Dievo Motinos ikonos „Ženklas“ garbei. Istoriniame miesto apraše jos vardas siejamas su stebuklinga laikyta Kursko ikona ir arkivyskupo Juvenalijaus dovanota puošnia kopija. Pasakojant apie šventovėje gerbiamus atvaizdus svarbu neskubėti visų jų laikyti tuo pačiu kūriniu - skirtingu laiku minimos originalo ir kelių kopijų istorijos.
Prieglauda, mokykla ir gyva parapija
Šalia cerkvės esančiame name veikė Olgos vaikų prieglauda, dar vadinta rusišku vardu „Olginskij prijut“. Per Pirmąjį pasaulinį karą čia glaudėsi neturtingų stačiatikių ir katalikų šeimų vaikai, taip pat veikė mokyklėlė bei biblioteka. Greta palaidotas su Žvėryno gyvenamojo rajono raida siejamas Vasilijus Martinsonas.
Šventovė veikė ir sovietmečiu, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo remontuojama. Miesto dokumentuose minima sekmadieninė mokykla, jaunimo choras ir labdaringa parapijos veikla. 2026 m. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios programa patvirtino, kad čia tebebuvo rengiamos pamaldos, taigi lankytojas ateina ne į muziejinį objektą, o į gyvą religinę bendruomenę.
Kaip lankyti veikiančią cerkvę
Šventovė yra Vytauto g. 21. Oficialus reguliarus turistų lankymo grafikas ir bilietai neskelbiami; įprastai veikiančios cerkvės lankymas nėra muziejaus paslauga. Durys gali būti atviros prieš pamaldas ir jų metu, tačiau norint ramiai apžiūrėti vidų verta iš anksto pasitikslinti parapijos tvarką.
Viduje elkitės santūriai, netrukdykite apeigoms, kalbėkite tyliai ir neikite į dvasininkams skirtas zonas. Pamaldų metu fotografuoti nereikėtų, o kitu laiku dėl nuotraukų klauskite leidimo. Eksterjerą patogu derinti su Žvėryno tiltu ir medinės rajono architektūros pasivaikščiojimu.
