Lankytinos vietos Lietuvoje

Klaipėdos piliavietė ir Pilies muziejus: ką pamatyti, istorija ir praktiniai patarimai

Klaipėdos piliavietė yra vieta, nuo kurios prasideda Memelio ir Klaipėdos miesto istorija: čia 1252 m. pastatyta pilis, o šiandien bastionų, poternų ir atkurtų kurtinų erdvėse veikia Pilies muziejus.

Vieta

Klaipėdos miesto savivaldybė

Regionas

Klaipėda

Tipas

viduramžių pilies vieta, bastionų sistema ir muziejus poternose bei kurtinose

Adresas

Priešpilio g. 2, Klaipėda

Koordinatės

55.70560, 21.12890

Kiek skirti laiko

1,5-2,5 val.; ilgiau su edukacija ar gidu

Geriausias metas

visus metus muziejui, šiltuoju sezonu piliavietės bastionams ir krantinėms

Vardai ir variantai

Klaipėdos pilis, Memelburg, Mimelburg, Pilies muziejus

Vieta, nuo kurios prasideda Klaipėdos miesto pasakojimas

Klaipėdos piliavietė nėra tik muziejus prie senamiesčio. Tai miesto pradžios vieta: VLE nurodo, kad Klaipėdos pilis, vokiškai vadinta Mimelburg arba Memelburg, pastatyta 1252 m. strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje - Danės žiočių kairiajame krante, netoli Klaipėdos sąsiaurio.

Dėl to šią vietą verta lankyti prieš ilgesnį pasivaikščiojimą po senamiestį. Pilies vieta paaiškina, kodėl miestas formavosi prie vandens, kodėl Danė ir uostas yra svarbūs Klaipėdos tapatybei, ir kodėl senasis Memelis ilgai buvo ne tik prekybos, bet ir gynybos taškas.

1252 m. pilis: ordino bazė kuršių žemėje

VLE rašo, kad pilies statybą inicijavo Livonijos ordino magistras Eberhardas von Seyne ir Kuršo vyskupas Heinrichas. Iki 1328 m. pilis priklausė Livonijos ordinui, vėliau - Vokiečių ordinui. Iš pradžių tai buvo medinė pilis su dviem priešpiliais, grioviais ir gynybine siena.

1253-1254 m. šalia medinės pilies pastatyta mūrinė gardinė pilis. Ją saugojo vandens pripildyti grioviai, pylimai ir vartų tiltas. VLE pabrėžia, kad pilis tapo viena vokiečių ordinų invazijos į baltų žemes bazių ir buvo komtūrijos centras.

Puolimai, perstatymai ir bastionai

Klaipėdos pilis ne kartą buvo puolama žemaičių, skalvių, sembų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės. VLE mini puolimus 1307, 1323, 1360, 1379, 1393, 1402 ir 1409 m.; 1360 ir 1379 m. pilis sudeginta, 1393 m. sugriauta. Po 1360 m. ji perstatyta ir turėjo keturis bokštus.

16 a. pradžioje pilis sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 17 a. pradžioje pagal J. Putkamerio ir H. P. Fuchso projektą apjuosta senosios olandų sistemos bastionais. Dabartinėje piliavietėje būtent žemės pylimai, vandens grioviai, poternos ir atkurtos kurtinos geriausiai leidžia pajusti tvirtovės mastelį.

Nykimas ir iš naujo atrasta piliavietė

1757 m., per Septynerių metų karą, Klaipėdą užėmė Rusijos kariuomenė, o VLE nurodo, kad 1763 m. pilis apleista ir pamažu nyko. 19 a. griuvo bokštai, skliautai ir mūrai, po 1888 m. svarbiausi pilies mūro pastatai buvo parduoti nugriauti.

Po Antrojo pasaulinio karo buvusios pilies teritorijoje veikė laivų remonto įmonės. Tai svarbus niuansas: šiandien matoma piliavietė yra ne vien išlikusi viduramžių tvirtovė, o ilgai uždengtas, pramonės naudotas ir vėliau archeologiškai bei muziejiškai sugrąžintas miesto sluoksnis.

Pilies muziejus: poternos, kurtinos ir archeologija

VLE nurodo, kad 2002 m. restauruotoje Princo Friedricho poternoje įkurtas Pilies muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus filialas, o 2006 m. jis išplėstas. Oficialus muziejus šiandien nurodo keturias ekspozicijas.

Dvi ekspozicijos įrengtos autentiškose 16-18 a. princų Frydricho ir Karlo poternose. Atkurtoje šiaurinėje kurtinoje nuo 2021 m. veikia archeologijos ekspozicija „Kurtina“: muziejus nurodo apie 5000 radinių kolekciją, 800 kv. m ekspozicines erdves ir šiuolaikinius interaktyvius sprendimus.

„Muziejus 39/45“: karo ir tapatybės lūžis

Pilies muziejus nėra vien viduramžių archeologija. Rytinės pilies kurtinos vietoje veikia ekspozicija „Muziejus 39/45“, skirta Klaipėdos krašto tragedijai Antrojo pasaulinio karo metais. Ji kalba apie prieškarines nuotaikas, 1944 m. pabaigos ir 1945 m. sausio miesto griuvėsius, vietinių gyventojų pasitraukimą, pokario valymą ir naujo sovietinio tapatumo kūrimą.

Tai vienas stipriausių muziejaus sluoksnių, nes Klaipėdos istoriją parodo ne kaip sklandžią datų seką, o kaip sudėtingą politinių sienų, kalbų, karų ir gyventojų kaitos patirtį.

Kaip lankyti piliavietę

Pirmiausia apeikite išorinę piliavietės erdvę: vandens griovius, pylimus, raudonų plytų kurtinas, prieigas nuo Priešpilio gatvės ir ryšį su senamiesčiu. Tik tada eikite į ekspozicijas - taip muziejaus pasakojimas turės aiškų kraštovaizdžio kontekstą.

Jeigu turite tik valandą, rinkitės „Kurtinos“ archeologiją ir trumpą pasivaikščiojimą lauke. Jeigu turite daugiau laiko, pridėkite poternas ir „Muziejų 39/45“. Su vaikais verta iš anksto pasirinkti, kiek karo temos bus tinkama aptarti.

Ką pastebėti vietoje

Atkreipkite dėmesį į tai, kad čia nematysite aukštų romantinių bokštų. Klaipėdos piliavietės stiprybė yra ne pasakiškas siluetas, o tvirtovės topografija: vandens grioviai, žemių pylimai, bastionų logika, poternos ir archeologiniai sluoksniai.

Geriausios nuotraukos dažnai gaunasi nuo vandens griovio pusės, kai matyti raudonų plytų konstrukcijos, žali pylimai ir Klaipėdos uostamiesčio fonas. Tai tiksliai perteikia, kuo Klaipėdos pilies vieta skiriasi nuo Trakų ar Kauno pilių.

Klaipėdos piliavietės ir Pilies muziejaus šaltiniai