- Vieta
- Šalčininkų rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- Merkinės dvaro sodybos fragmentai ir 1769-1795 m. veikusios Šviečiamojo amžiaus valstiečių savivaldos bendruomenės istorinė vieta
- Adresas
- Merkinės k., Turgelių sen., Šalčininkų r.
- Koordinatės
- 54.45623, 25.47382
- Kiek skirti laiko
- 60-90 min.; 2-3 val. su užsakyta ledainės ekspozicija arba išsamesne ekskursija
- Geriausias metas
- sausas pavasario ar rudens rytas, kai griuvėsių mūras gerai matomas ir aukšta žolė neuždengia komplekso plano
Pavlovo respublika, Paulava, Merkinės dvaras Šalčininkų rajone, Republic of Paulava
Paulavos Respublika yra Merkinės kaime prie Turgelių, o ne Dzūkijos Merkinėje
Paulavos Respublikos branduolys yra Merkinės kaime Šalčininkų rajone, prie kelio 3937 ir Merkio kilpos dešiniajame krante, koordinatėse 54.4562309, 25.4738245. Jos negalima painioti su Merkinės miesteliu Varėnos rajone, todėl navigacijoje rinkitės visą pavadinimą Paulavos Respublika arba tikrinkite Turgelių seniūniją.
Lankoma ne atkurta XVIII a. gyvenvietė ir ne vienas muziejaus pastatas. Šiandieninė teritorija yra išsisklaidęs Merkinės dvaro kompleksas: pievoje stovi rūmų, oficinos, arklidžių bei vartų mūrai, koplytėlė su Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra ir restauruota ledainė. Informaciniai stendai padeda sieti atskiras liekanas su istoriniu planu.
Pavadinimas valstybė valstybėje taikliai nusako simbolius ir savivaldą, bet neturėtų klaidinti. Paulava nebuvo nuo Abiejų Tautų Respublikos tarptautiniu požiūriu nepriklausoma šalis. Tai buvo privačiame dvare teisės aktais reglamentuota bendruomenė, turėjusi neįprastai plačią valstiečių savivaldą.
28 metų Bžostovskis 1767 m. nupirko Merkinę ir per dvejus metus pradėjo reformas
Kunigas, kanauninkas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnas Povilas Ksaveras Bžostovskis gimė 1739 m. ir teologiją studijavo Romoje. Iš Italijos jis parsivežė Šviečiamojo amžiaus socialinių bei ūkinių idėjų. 1767 m. iš Korsakų nusipirktą Merkinės dvarelį prie Turgelių pavadino savo vardu Paulava ir sujungė su Turgelių palivarku.
Pradinį dvarą sudarė 140 valakų, arba apie 3040 ha, ir 34 valstiečių ūkiai. 1769 m. savanorišku Bžostovskio bei bendruomenės susitarimu priimti pirmieji nuostatai pradėjo Paulavos Respubliką. XVIII a. paskutinio dešimtmečio pradžioje joje jau buvo daugiau kaip 90 ūkių ir apie 800 gyventojų.
Bžostovskis tapo prezidentu, todėl santvarka nebuvo šiuolaikinė lygių piliečių respublika. Vis dėlto dvaro valstiečiams suteiktos teisės, renkami atstovai ir rašytos taisyklės to meto baudžiavinėje Vidurio bei Rytų Europoje neturėjo tiesioginio precedento.
Dviejų rūmų seimas, teismai, ženklai ir milicija pavertė savivaldą veikiančia sistema
Pagal 1769 ir 1791 m. nuostatus valdžią dalijosi prezidentas ir valstiečių seimas. Aukštuosius rūmus sudarė maždaug dvylika bajorų bei valstiečių kilmės dvaro pareigūnų, kurių dalis buvo renkami, dalis skiriami. Žemieji rūmai iš pradžių buvo valstiečių susirinkimas, o 1781 m. jį pakeitė aštuonių renkamų deputatų komisija.
Bendruomenė turėjo dviejų pakopų teismą, iždą, banko ar savišalpos funkcijas, herbą, vėliavą, antspaudą ir savo piniginius ženklus. Šie elementai nebuvo vien dekoratyvi miniatiūrinės valstybės atributika: jie padėjo administruoti mokesčius, spręsti ginčus, teikti paskolas ir viešai apibrėžti pareigas.
Tvarką ir gynybą užtikrino uniformuota valstiečių milicija, turėjusi šautuvų ir kelias patrankas. Šaltiniuose jos dydis skiriasi nuo 137 iki maždaug 150 vyrų, todėl tiksliausia kalbėti apie maždaug 150 žmonių pajėgą. 1791 m. Ketverių metų seimas oficialiai patvirtino atnaujintus Paulavos nuostatus.
Asmens laisvė ir činšas pakeitė santykį su dvaru, bet žemė netapo visa valstiečių nuosavybe
Nuo 1769 m. Bžostovskis suteikė valstiečiams asmens laisvę ir žemę paveldimai naudoti, leido laisvai tvarkyti turtą, prekiauti bei verstis amatais. Lažas palaipsniui pakeistas piniginiu činšu, o dvaro arimai galutinai panaikinti 1786 m. Tai skatino ūkius gaminti rinkai, nes piniginį mokestį reikėjo uždirbti.
Šios reformos kartais sutrumpintai vadinamos baudžiavos panaikinimu, tačiau valstiečiai negavo pilnos modernios žemės nuosavybės. Jų teisės ir paveldimas naudojimas buvo gerokai platesni negu įprastame dvare, bet pati žemė liko dvaro sistemos dalis. Bžostovskis kartu reikalavo pažangesnio ūkininkavimo, sodų, gyvulininkystės ir techninių augalų auginimo.
Veikė bendruomeninis grūdų sandėlis, savišalpos kasa, keli malūnai, milo vėlykla, degtinės varykla ir smuklės. Nuo 1784 m. Paulava turėjo felčerį, vaistinę bei pradžios mokyklą, kurioje mokyta ir žemdirbystės bei karybos. Dvaro pajamos iki 1784 m. išaugo daugiau kaip du kartus, o tai Bžostovskiui tapo argumentu reformų naudai.
1794 m. milicija atrėmė kazokus, bet po padalijimo bendruomenės modelis neišliko
Per 1794 m. sukilimą Paulavos valstiečių milicija tris kartus atrėmė kazokų antpuolius, o birželį dvare buvo apsistojęs sukilimo Lietuvoje vadas Jokūbas Jasinskis. Šis epizodas parodė, kad beveik tris dešimtmečius ugdyta ginkluota bendruomenė veikė ne vien popieriuje.
Sukilimui pralaimėjus ir artėjant trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, Bžostovskis 1795 m. išvyko į Saksoniją ir valdas perleido grafui Fryderykui Moszyńskiui mainais į turtą Saksonijoje. Naujoje Rusijos imperijos politinėje sistemoje respublikos savivalda nutrūko, o dvarui vėl įvedus baudžiavinę tvarką reformų esmė buvo prarasta.
1799 m. dvarą įsigijo Oktavijus de Choiseul-Gouffier, vėliau jį valdė Kobylinskiai, Zabielos, von Delwigai ir nuo 1912 m. Witoldas Wagneris. Svarbu, kad didelė dalis šiandien matomų klasicistinių rūmų ir ūkinių pastatų mūro yra XIX a. pirmosios ar antrosios pusės, taigi ne kiekviena plyta priklauso pačiam 1769-1795 m. respublikos laikotarpiui.
Restauruota ledainė paaiškina griuvėsius, o prie rūmų mūro lipti griežtai draudžiama
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro pastatai naudoti ūkio reikmėms, nukentėjo nuo gaisro ir ilgainiui virto griuvėsiais. Savivaldybė teritoriją perėmė 2012 m., sutvarkė aplinką ir takus. Geriausiai išlikusi ledainė restauruota nuo 2017 m.: sustiprintos sienos bei pamatai, atkurtas stogas ir laiptai, atidengta 3 m gylio akmenų mūro ledo duobė, o 2024 m. viduje atidaryta Paulavos istorijos ekspozicija.
Lauko teritorija lankoma be bilieto, tačiau reguliaraus ledainės ekspozicijos darbo laiko oficialiuose puslapiuose 2026 m. nebuvo paskelbta. Norėdami patekti į vidų, iš anksto kreipkitės į Šalčininkų rajono turizmo ir jaunimo centrą arba derinkite gido paslaugą. Google Maps rodomas nuolatinis atvirumas apibūdina lauko griuvėsių vietą, o ne garantuotai atrakintą muziejų.
Į jokias rūmų, oficinos ar arklidžių liekanas lipti negalima. 2024 m. savivaldybė priminė, kad prie mūro įrengti draudžiamieji ženklai, o už taisyklių pažeidimą gali grėsti bauda; 2026-2028 m. KPD plane numatyti tolesni arklidžių konservavimo darbai. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps rodė 4,8 balo iš 5 pagal 925 atsiliepimus.
