- Vieta
- Norviliškės, Šalčininkų rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- Renesansinio paveldo palivarko ir buvusio vienuolyno kompleksas
- Adresas
- Norviliškių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r.
- Koordinatės
- 54.23630, 25.78160
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val., priklausomai nuo patekimo į vidų
- Geriausias metas
- iš anksto suderinus lankymą; kelionę verta derinti su Dieveniškių apylinkėmis
Norviliškių palivarko sodyba, Norviliškių pilis-vienuolynas
Pilis, palivarkas ir vienuolynas
Norviliškių pilis yra patogus ir paplitęs pavadinimas, tačiau tikslesnis paveldo pavadinimas - Norviliškių palivarko sodybos pastatų kompleksas. Iš pradžių tai buvo Surviliškio dvaro palivarkas, XVII a. priklausęs Šorcams; vieta apima palivarko, vienuolyno ir dvaro gyvenimo sluoksnius.
Norviliškės stovi Dieveniškių apylinkėse, arti Lietuvos sienos, Norviliškių kraštovaizdžio draustinyje ir Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje. Dėl pasienio ir istorinės izoliacijos vietos įspūdis kitoks nei didžiųjų miestų dvaruose: čia svarbus ir kelias, ir kraštovaizdis, ir pats atokumo pojūtis.
Šorcai ir pranciškonų įsikūrimas
Norviliškių istorija siekia XVI a. pabaigą. Po vyro Vaitiekaus Šorco mirties (1608 m.) svarbų vaidmenį atliko Darata (Dorota) Šorcienė, kuri 1617 m. fundacija perdavė Norviliškes su Peckūnų kaimu Vilniaus pranciškonams (mažesniesiems broliams).
Atsikėlę vienuoliai iš pradžių pasistatė medinę bažnyčią; vienuolyne buvo įrengtos penkios celės, gyveno aštuoni vienuoliai. XIX a. pradžioje kilęs gaisras sunaikino dokumentus, tarp jų fundacijos raštą, todėl dalis ankstyvosios istorijos lieka neaiški. Naują bažnyčią vienuoliai pastatė 1745 m.
Uždarymas ir funkcijų kaita
Po 1831 m. sukilimo carinė valdžia uždarė daug vienuolynų. Norviliškių vienuolynas uždarytas 1832 m., vienuoliai perkelti į Naugarduką; bažnyčios pastatas išardytas, o rąstai išvežti į Alšėnus cerkvės statybai. Iš plytų, skirtų naujai bažnyčiai, pastatytos kareivinės.
1904 m. buvęs vienuolynas ir kareivinės atiduoti mergaičių žemės ūkio mokyklai, veikusiai iki Pirmojo pasaulinio karo; 1919-1928 m. pastatai laikinai tarnavo parapijai ir klebonijai, o 1928 m. atokiau pastatyta nauja medinė bažnyčia. Tokiose vietose architektūra dažnai išlieka ilgiau negu pradinė funkcija.
Renesansinė architektūra ir atkūrimas
Norviliškių rūmai apibūdinami kaip renesanso stiliaus: sudėtinis tūris su dviem netaisyklingo plano bokštais ir cokoliniu aukštu, o fasaduose bei bokštuose yra stačiakampių šaudymo angų - jos ir formuoja įtvirtintos „pilies“ siluetą. Manoma, kad išlikęs vartų bokštas iš pradžių buvo įvažiavimo vartai ir tik 1745 m. tapo varpine.
Vakarų ir rytų fasadų arkados su kryžminiais skliautais buvo sugriautos 1655 m. (karo su Maskva metu) ir atkurtos 1999 m. rekonstrukcijos metu. Restauravimo projektas parengtas 1999 m., o 2004-2007 m. rūmai rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Saugomo komplekso plotas - apie 23 376 kv. m, jis yra nacionalinės reikšmės.
Lankymas ir praktiniai dalykai
Norviliškės nėra įprastas muziejus su aiškiai kasdien atvertomis ekspozicijomis. Šiandien tai privati paveldo ir renginių vieta, todėl prieš vykstant reikia tikrinti aktualią informaciją ir derinti patekimą; tyrimų metu patikimo nuolatinio darbo laiko ir bilietų puslapio nepavyko nustatyti.
Jei patekimas į vidų tuo metu negalimas, vieta vis tiek verta sustojimo dėl išorės, istorinio pavadinimo ir Dieveniškių kraštovaizdžio. Kelionę patogu derinti su Dieveniškių istorinio regioninio parko maršrutais ir lankytojų centru Poškonyse.
