Dievas
Dangaus dvyniai, saulės žirgai, Dievo sūnūs, saulės dukterų globėjai
ginčijama
Dievo sūneliai, Dievo sūnūs, dangaus dvyniai, Dieva dēli
Kas yra Ašvieniai?
Ašvieniai - tai baltų dieviškieji dvyniai, įsivaizduoti kaip du dangaus žirgai, traukiantys saulės ratus ir globojantys saulės dukteris. Jie priklauso plačiai indoeuropiečių dieviškųjų dvynių vaizdinijai, kuriai priklauso ir Vedų Ašvinai bei graikų Dioskūrai.
Vis dėlto šį puslapį būtina pradėti sąžiningu įspėjimu: pats vardas Ašvieniai nėra senas, tautosakoje užrašytas vardas, o XX amžiaus mokslinė rekonstrukcija. Todėl Ašvienius geriausia suprasti ne kaip tvirtai paliudytą dievų porą, o kaip mokslinį būdą įvardyti tikrą, bet tautosakoje kitaip vadintą reiškinį - Dievo sūnelius.
Ar „Ašvieniai" yra senas vardas?
Ne. Vardas Ašvieniai nėra paminėtas nei senosiose kronikose, nei Jono Łasickio dievų sąraše, nei Teodoro Narbuto raštuose, nei tautosakos užrašymuose. Jo nėra ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Tai vardas, kurį pasiūlė ir paskleidė lyginamosios mitologijos tyrinėtojai.
Vardas sudarytas iš senovės lietuvių žodžio ašva - kumelė (giminiškas sanskrito aśva - žirgas, abu iš indoeuropiečių žodžio, reiškiančio žirgą). Jis sąmoningai sukurtas kaip lietuviškas atitikmuo Vedų dievų vardui Ašvinai (žirgų valdytojai). Dėl to Ašvienius reikia laikyti patogiu moksliniu vardu, o ne tradicijos perduotu dievų įvardijimu.
Dievo sūneliai: kas iš tikrųjų paliudyta
Tikrasis tautosakos vardas, slypintis už Ašvienių, yra Dievo sūneliai (arba Dievo sūnūs). Lietuvių dainose jie minimi negausiai, o latvių dainose - daug gausiau, kaip Dieva dēli, Dievo sūnūs. Būtent latviškoji medžiaga geriausiai išsaugojo dieviškųjų dvynių vaizdinį.
Tai svarbus skirtumas, kurį verta pasakyti tiesiai: turtingiausias paliudijimas yra latvių, o lietuviškas Dievo sūnelių vaizdinys yra blankesnis jo aidas. Todėl daug ką apie baltų dvynius žinome iš latvių tautosakos ir iš lyginamosios mitologijos, o ne iš gausios lietuviškos medžiagos.
Dvyniai saulės mituose
Geriausiai dvyniai atsiskleidžia dangiškųjų vestuvių - saulės mitų - cikle. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnio apie saulės dukteris, šios šoka vienos arba su Dievo sūnumi ar sūnumis (latvių k. Dieva dēli); Dievo sūnūs slapčia stebi besipuošiančias saulės dukteris, prisideda prie jų puošimosi, nukala vainikus ir peršasi.
Su dvyniais siejamas ir gelbėjimo motyvas: kai saulės dukterys saulėlydžio metu brenda ar skęsta jūroje, jas išgelbėja deivė Laima arba Dievo sūnūs. Jaano Puhvelo nuomone, šis saulės dukterų piršlybų vaizdinys gali būti seniausia dieviškųjų dvynių mitų dalis. Lietuviškoje tradicijoje sutinkamas ir vaizdinys, kad saulei meilinosi jos broliai Ryto ir Vakaro žaros - juodas ir baltas žirgas, jungiantis dvynius su žirgo ir ryto bei vakaro pora.
Indoeuropiečių dieviškieji dvyniai
Baltų dvyniai priklauso senai indoeuropiečių vaizdinijai, kurią lyginamosios mitologijos tyrinėtojai (Donaldas Wardas, Martinas Westas, Jaanas Puhvelas) vadina dieviškaisiais dvyniais. Jiems būdingi pasikartojantys bruožai: jaunystė, ryšys su žirgais, gelbėjimas iš pavojaus (ypač jūroje), gydymas ir astrinė prigimtis.
Svarbiausia juos siejanti gija yra epitetas dangaus dievo sūnūs: lietuvių Dievo sūneliai, latvių Dieva dēli, Vedų Ašvinai (divó nápātā - dangaus sūnūs ar palikuonys), graikų Dioskūrai (Dzeuso vaikai, Kastoras ir Polideukas). Tai, kad skirtingose tautose dieviškieji dvyniai vadinami panašiu būdu, ir leidžia juos laikyti bendro indoeuropiečių paveldo atspindžiu.
Stogų žirgeliai ir dangaus arkliai
Materialiojoje kultūroje su dvyniais dažnai siejami poriniai stogų žirgeliai (lėkiai) - veidrodiškai sustatytos arklio galvos namo kraigo galuose. Pats paprotys puošti stogus žirgeliais ir tikėjimas, kad jie saugo namus nuo pikto, yra gerai paliudyti, ypač Mažojoje Lietuvoje ir pajūryje.
O štai aiškinimas, kad šie poriniai žirgeliai vaizduoja būtent dangaus dvynius ar saulės žirgus, yra mokslinė interpretacija, o ne tautosakos teiginys. Todėl stogų žirgelius verta pristatyti kaip galimą, gražiai derantį dvynių vaizdinio atspindį, neteigiant, kad kiekvienas stogo žirgelis tikrai yra Ašvienių ženklas.
Aušrinė, Vakarinė ir dvynių klausimas
Esama ir kito aiškinimo, pagal kurį baltų dieviškuosius dvynius galima sieti su Aušrine (Ryto žvaigžde) ir Vakarine (Vakaro žvaigžde) - juk tai ta pati planeta Venera, matoma rytą ir vakarą, todėl gerai tinkanti dvynių simbolikai. Marija Gimbutienė saulės dukteris siejo su Ryto ir Vakaro žvaigžde.
Vis dėlto šis aiškinimas susiduria su sunkumu: Aušrinė ir Vakarinė tautosakoje dažniausiai yra moteriškos (saulės dukterys ar tarnaitės), o Dievo sūneliai - vyriški. Be to, tautosaka saulės dukterų ar sūnų skaičių nurodo nevienodai - vieną, du ar tris. Todėl dvynių, žirgų ir ryto bei vakaro žvaigždės aiškinimai persidengia, bet nesutampa, ir nė vieno nereikėtų pateikti kaip vienintelio teisingo.
Kas paliudyta, o kas rekonstruota
Sąžininga šio puslapio dalis - aiškiai atskirti, kas tvirtai paliudyta, o kas yra mokslinė rekonstrukcija. Paliudyta tautosakos medžiaga yra: Dievo sūneliai lietuvių ir (gausiau) latvių dainose; jų ryšys su saulės dukterimis - piršlybos ir gelbėjimas; poriniai stogų žirgeliai ir tikėjimas, kad jie saugo namus; Aušrinės ir Vakarinės pora.
Rekonstrukcija arba mokslinė interpretacija yra: pats vardas Ašvieniai; teiginys, kad Dievo sūneliai sudaro atskirą dievų dvynių porą su aiškiu statusu; ir žirgelių aiškinimas kaip dvynių atvaizdo. Lyginamoji mitologija šiuos dalykus pagrindžia indoeuropiečių paralelėmis, bet pati pažymi, kad dieviškieji dvyniai tiesiogiai nepaliudyti rašytiniuose ar archeologiniuose šaltiniuose - jie atkuriami lyginant tradicijas. Būtent dėl šio mišraus pobūdžio puslapio sritis pažymėta kaip ginčijama.
