Lietuvių mitologija

Aušautas lietuvių mitologijoje

Aušautas yra senovės prūsų gydymo dievas, ligonių ir sveikųjų globėjas, šaltiniuose lygintas su antikos gydymo dievu Asklepiju; prūsų dievų sąrašuose jis minimas aukštai - po vyriausiojo Okopirmo ir šviesos dievo Svaikstiko.

Tipas

Dievas

Sritis

Prūsų dievas, gydymas, sveikata, ligos

Šaltinių būsena

gerai paliudyta

Vardai ir variantai

Auschauts, Auskutas, Auššveitis, Aušlavis

Kas yra Aušautas prūsų mitologijoje?

Aušautas yra senovės prūsų gydymo dievas. Kai kuriuose šaltiniuose jis apibūdinamas plačiau - kaip ligonių ir sveikųjų dievas, t. y. tas, kuris valdo ir ligą, ir sveikatą. Tai viena svarbesnių vakarų baltų - prūsų - dievybių, žinomų iš 16 amžiaus rašytinių šaltinių.

Sveikatos ir ligos dievas senojoje religijoje yra labai praktiškas vaizdinys. Ligų priežastys buvo nesuprantamos, todėl jų atsiradimą ir pasitraukimą natūralu buvo aiškinti dievybės valia. Aušautas įkūnija būtent šią sritį: žmogaus kūno sveikatą, gijimą ir grėsmę susirgti.

Aušauto vardas ir jo atitikmenys

Aušauto vardas šaltiniuose užrašytas keliomis formomis. Prūsų sinodo nutarimuose jis vadinamas Auschauts, Jonas Łasickis (16 a.) jį vadino lietuvių dievu Auskutu, Jonas Bretkūnas - Auššveičiu, o vėlyvoji istoriografija - Aušlaviu.

Šie vardai svarbūs ne kaip skirtingi dievai, o kaip skirtingų užrašytojų ir kalbų palikti to paties gydymo dievo pėdsakai. Vis dėlto jie kelia ir tikrą mokslinį klausimą: ar visi šie vardai žymi vieną dievą, ar prūsai ir lietuviai turėjo skirtingus, tik panašiai vadintus gydymo dievus.

Gydymo dievas: ligonių ir sveikųjų globėjas

Pagrindinė Aušauto sritis yra žmogaus sveikata. Kaip gydymo dievo, jo buvo prašoma sveikatos, pasveikimo nuo ligų ir apsaugos nuo negalavimų. Tai, kad šaltiniai jį vadina ne tik ligonių, bet ir sveikųjų dievu, rodo, jog jis suvoktas kaip valdantis visą sveikatos ir ligos lauką.

Toks dievas svarbus bendruomenei labiausiai krizės metu - per ligas, marus ir negalavimus. Todėl gydymo dievybės vieta panteone dažnai būna aukšta: nuo jos palankumo tiesiogiai priklausė žmonių gyvybė.

Aušautas ir Asklepijas

Senuosiuose šaltiniuose Aušautas lyginamas su Asklepiju - graikų ir romėnų gydymo dievu. Toks palyginimas yra tipiškas to meto rašytojų būdas paaiškinti svetimą dievą per pažįstamą antikos pavyzdį: norėdami nusakyti Aušauto sritį, jie ieškojo artimiausio žinomo atitikmens.

Šį palyginimą verta skaityti kaip aiškinimo priemonę, o ne kaip įrodymą, kad Aušautas ir Asklepijas tapatūs. Jis padeda suprasti dievo sritį - gydymą ir sveikatą, - bet nereiškia, kad prūsų gydymo dievas turėjo tokią pačią mitologiją kaip antikinis Asklepijas.

Aušauto vieta prūsų dievų hierarchijoje

Prūsų dievų sąrašuose Aušautas minimas po vyriausiojo dievo Okopirmo (Ukopirmo) ir šviesos dievo Svaikstiko. Tokia vieta rodo aukštą Aušauto padėtį prūsų panteone: jis priskiriamas pirmiesiems, svarbiausiems dievams.

Tai dera su gydymo dievo reikšme. Bendruomenei, neturinčiai dabartinės medicinos, sveikatos dievas buvo gyvybiškai svarbus, todėl natūralu, kad jis sąrašuose atsiduria greta dangaus ir šviesos dievybių.

Aušauto šaltiniai

Aušautas pirmą kartą paminėtas 1530 m. Prūsijos, Pamedės ir Sembos vyskupų sinodo nutarimuose. Šie nutarimai yra svarbus šaltinis, nes juose krikščionių dvasininkai išvardijo tuo metu dar tebegarbinamus pagonių dievus, taip netyčia išsaugodami jų vardus.

Vėliau Aušautą skirtingais vardais mini Jonas Łasickis (Auskutas) ir Jonas Bretkūnas (Auššveitis). Šie liudijimai leidžia gydymo dievą laikyti gerai paliudyta, ne atsitiktine prūsų panteono figūra, nors atskirų vardų santykis tebėra tyrinėjamas.

Ar prūsai ir lietuviai turėjo skirtingus gydymo dievus?

Atviras klausimas, į kurį šaltiniai vienareikšmiškai neatsako, yra tas, ar prūsų Aušautas ir lietuviškuose šaltiniuose minimi panašūs vardai (Auskutas, vėliau Aušlavis) žymi vieną ir tą patį, ar skirtingus gydymo dievus. Nežinoma, ar prūsai ir lietuviai turėjo atskiras gydymo dievybes.

Šį neapibrėžtumą verta pateikti sąžiningai: turime patikimą prūsų gydymo dievo liudijimą, bet jo ryšys su galimu lietuvišku atitikmeniu lieka prielaida. Tokia atsarga būdinga visai senosios baltų religijos rekonstrukcijai, remiamai negausiais ir nevienodo patikimumo šaltiniais.

Aušautas baltų mitologijos kontekste

Aušautas svarbus kaip vienas aiškiausių baltų gydymo dievybės pavyzdžių. Jis parodo, kad senojoje vakarų baltų religijoje sveikata ir liga buvo suvoktos kaip dievų valdoma sritis, o ne vien kūno reikalas.

Kartu su šviesos dievu Svaikstiku, pavasario dievu Pergrubrijumi, turto dievu Pilvyčiu ir kitais Aušautas priklauso 16 amžiaus šaltiniuose užfiksuotam prūsų dievų ratui, padedančiam atkurti platesnį baltų panteoną.

Aušauto šaltiniai ir naudingi puslapiai