- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Dieviškas kalvis, Saulės nukalimas, žemė ir požemis, magija
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Kalvelis
Kas yra Teliavelis?
Teliavelis yra senovės Lietuvių Dievas, paminėtas dviejuose ankstyvuose šaltiniuose. Ipatijaus metraštyje jis minimas antrasis (po Nunadievio) tarp karaliaus Mindaugo slapta garbintų Dievų, o jo funkcijos ten nenurodytos.
Jono Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) Teliavelis minimas ketvirtasis, paskutinis, ir čia vadinamas kalviu, nukalusiu Saulę bei įmetusiu ją į dangų. Būtent šis kalvystės ir Saulės nukalimo motyvas yra ryškiausias jo vaizdinio bruožas.
Dieviškas kalvis, nukalęs Saulę
Teliavelio mitas priklauso plačiai indoeuropiečių dieviškojo kalvio tradicijai, kurioje Dievas kalvis sukuria ar įtaiso dangaus šviesulį. Lietuviškoje versijoje Teliavelis nukala Saulę ir įmeta ją į dangų – taip paaiškinamas pačios Saulės atsiradimas.
Šis vaizdinys jungia ugnį, metalą ir dangaus šviesą. Kalvystė senovėje buvo beveik antgamtiškas amatas, todėl natūralu, kad būtent kalvis mitologijoje tampa tuo, kuris sukuria švytintį dangaus diską.
Teliavelio vardas ir funkcijos
Teliavelio vardas aiškinamas skirtingai. Aleksandro Brücknerio teigimu, jis reiškia „kelio Dievą“, Norberto Vėliaus – „žemės Dievą“, o Vladimiro Toporovo nuomone, tai skolinys iš skandinavų mitologijos. Vieningos nuomonės nėra.
Vėlius pastebi, kad Teliavelio vieta Dievų sąraše keičia jo funkciją: minimas tarp Nunadievio ir Divirikso (Perkūno), jis atlieka maginę funkciją, o minimas po Perkūno – ekonominę. Tai rodo, kad jis siejamas su žeme, požemiu ir magine, kūrybine galia.
Teliavelis ir velnias kalvis
Kai kurie tyrinėtojai Teliavelį sieja su Lietuvių folkloro velniu: tautosakoje tikėta, kad kalvystę pirmieji išrado velniai, o iš jų to išmoko žmonės. Taip Dieviškas kalvis suartėja su chtoniniu, požemio pasauliu.
Šis ryšys svarbus: jis rodo, kaip senasis Dievas kalvis, praradęs oficialų kultą, galėjo persikelti į folklorą ir įgyti velnio bruožų. Teliavelis tampa grandimi tarp aukštosios mitologijos ir vėlesnių sakmių apie velnią kalvį.
Teliavelis šiandien
Teliavelis svarbus kaip vienas nedaugelio Lietuvių Dievų, apie kurį išliko ne tik vardas, bet ir konkretus mitas – Saulės nukalimas. Tai retas atvejis, kai ankstyvas šaltinis perduoda ne tik Dievo vardą, bet ir pasakojimą.
Teliavelį verta skaityti kartu su Saule (jo kūriniu), Nunadieviu (greta minimu Dievu) ir folkloro velniu kalviu. Taip matomas dieviškojo kalvio vaizdinys – nuo dangaus šviesulio kūrėjo iki vėlesnio požemio meistro.
