Bubilas Lietuvių mitologijoje

Tipas: Dievas
Sritis: Bitės, medus, bitininkystė
Šaltinių būsena: vėlyvuose šaltiniuose

Kas yra Bubilas?

Bubilas (Babilas) yra Lietuvių bičių Dievas, XVI amžiuje paminėtas Motiejaus Strijkovskio ir Jono Łasickio. Jis priklauso namų ūkio ir Gamtos globėjų sluoksniui, susijusiam su bitininkyste – vienu svarbiausių ir labiausiai gerbtų baltų verslų.

Strijkovskio Dievų sąraše jis nurodytas kaip bičių ir medaus Dievas (Bubilos). Tai rodo, kad bičių sėkmė buvo suvokiama ne vien kaip ūkio reikalas, o kaip sritis, turinti savo dieviškąjį globėją.

Medaus aukos Bubilui

Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų. Toks aukojimas atskleidžia mainų logiką: dalis medaus grąžinama Dievui, kad jis užtikrintų gausesnį būsimą derlių ir sveiką, gausų spiečių.

Medus, koris ir avilys Bubilo bitininkystės vaizdiniui — Medus ir avilys primena Bubilą kaip bitininkystės gausos globėją.

Šis paprotys įsiterpia į platesnę bitininkystės sakralumo tradiciją, kurioje bitės laikytos šventomis, o jų priežiūra – ypatingu, beveik apeiginiu darbu. Bubilas buvo tas, nuo kurio malonės priklausė avilio sėkmė.

Bubilas ir Austėja

Algirdas Julius Greimas Bubilą lygino su tranu ir teigė, kad jis sudaro opozicinę porą su bičių Deive Austėja. Jei Austėja siejama su moteriškuoju, kuriančiu bičių pradu, tai Bubilas atstovauja vyriškajai pusei.

Tokia pora rodo, kad bičių pasaulis mitologiškai įsivaizduotas kaip mažas kosmosas su vyriškuoju ir moteriškuoju pradu. Kartu Austėja ir Bubilas globoja visą bičių gyvenimo ratą – nuo spietimo iki medaus.

Medus, midus ir bičiulystė

Bubilo sritis – medus ir vaškas – buvo brangios, daugiafunkcės gėrybės: medus naudotas maistui ir apeiginiam gėrimui midui, vaškas – žvakėms. Todėl bičių Dievas netiesiogiai siejasi ir su šventėmis bei apeigomis.

Bitininkystė kūrė ir socialinius ryšius: bendrai bites laikę žmonės vadinti bičiuliais. Bubilas, kaip bičių globėjas, stovi šios darbo, gausos ir bendruomeniškumo tradicijos centre.

Bubilas šiandien

Bubilas padeda suprasti, kokią išskirtinę vietą Lietuvių kultūroje užėmė bitininkystė ir bičių sakralumas. Kartu su Austėja jis rodo, kad net atskiri ūkio verslai turėjo savo dieviškuosius globėjus.

Bubilą verta skaityti atsargiai: jis žinomas iš vėlyvų XVI a. sąrašų, o pora su Austėja yra Greimo interpretacija. Vis dėlto ryšys su bitėmis, medumi ir spietimu yra aiškus jo vaizdinio branduolys.

Bubilas: dažniausi klausimai

Kas Lietuvių mitologijoje yra Bubilas?

Bubilas yra Lietuvių bičių ir medaus Dievas, XVI a. paminėtas Strijkovskio ir Łasickio. Jis priklauso namų ūkio globėjų sluoksniui, susijusiam su bitininkyste.

Kaip buvo aukojama Bubilui?

Bubilui aukodavo medų, kad bitės geriau spiestų. Dalis medaus grąžinama Dievui, kad jis užtikrintų gausesnį spiečių ir sėkmingą bitininkystę.

Kaip Bubilas susijęs su Austėja?

Algirdas Julius Greimas Bubilą lygino su tranu ir laikė bičių Deivės Austėjos opozicine pora. Kartu jie globoja bičių pasaulį – vyriškąjį ir moteriškąjį jo pradą.

Iš kur žinome apie Bubilą?

Bubilas minimas XVI amžiaus šaltiniuose – Motiejaus Strijkovskio ir Jono Łasickio veikaluose, kuriuose surašyti Žemaičių garbinti Dievai ir mitinės būtybės.

Kodėl bičių Dievas buvo svarbus?

Bitininkystė baltams buvo vienas svarbiausių ir labiausiai gerbtų verslų, o medus ir vaškas – brangios gėrybės. Todėl bičių sėkmė turėjo savo dieviškąjį globėją Bubilą.

Ar Bubilas yra patikimai paliudytas?

Bubilas žinomas iš vėlyvų XVI a. Dievų sąrašų, todėl skaitytinas atsargiai, o pora su Austėja yra vėlesnė Greimo interpretacija. Vis dėlto jo ryšys su bitėmis ir medumi aiškus.