- Tipas
- Deivė
- Sritis
- Miškai, žvėrys, medžioklė, giria
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Medeinė, Žvorūna, Žvorūnė
Kas yra Medeina Lietuvių mitologijoje?
Medeina yra Lietuvių miškų, žvėrių ir medžioklės Deivė. Jos vardas kyla iš žodžio „medis“ arba „medė“ (giria), todėl ji tiesiogiai siejama su mišku kaip laukine, neprijaukinta erdve, priešinga dirbamai žemei ir sodybai.
Medeina yra ypač vertinga tuo, kad ji – viena nedaugelio Lietuvių Deivių, paliudytų jau ankstyvuose rašytiniuose šaltiniuose. Tai ją išskiria iš daugelio vėliau užrašytų ar rekonstruotų Dievybių.
Medeinos šaltiniai ir Mindaugo Dievai
Medeina pirmą kartą paminėta Ipatijaus metraštyje (XII a. pabaiga) kaip Lietuvių panteono Deivė, su kitais Dievais slapta garbinta karaliaus Mindaugo. Tai liudija, kad ji priklausė ne tik kaimo, bet ir valdovo lygmens religijai.
Vėliau ji pasirodo skirtingais vardais: Jonas Długoszas Medeiną vadina Diana (romėnų medžioklės Deive), Jonas Łasickis – Modeina, o Mikalojus Daukša užsimena apie mitologines būtybes medeinas. Šie pavadinimai padeda atpažinti tą pačią miško Deivės figūrą skirtinguose tekstuose.
Medeina ir Žvorūnė: viena ar dvi Deivės?
Su Medeina glaudžiai siejama Žvorūnė (Žvorūna), paminėta Jono Malalos kronikos slaviškojo vertimo intarpe (1261) kartu su Andaju ir Perkūnu. Tyrinėtojai svarsto, ar Medeina ir Žvorūnė buvo dvi atskiros, ar viena ir ta pati medžiokle siejama Deivė, vadinta keliais vardais.
Tokia dvivardystė Lietuvių mitologijoje nėra reta: Dievybės galėjo turėti kelis vardus, būti vadinamos vietos tarme arba dėl vardo tabu. Todėl Medeinos ir Žvorūnės santykis lieka atviras, bet rodo bendrą miško ir medžioklės Deivės vaizdinį.
Miškas kaip sakrali erdvė
Medeina įkūnija laukinę giriją – erdvę, kuri Lietuvių pasaulėžiūroje buvo ir gyvybės šaltinis, ir pavojaus sritis. Miškas teikė medžioklę, malkas ir prieglobstį, bet kartu buvo žvėrių bei nepažabotų jėgų pasaulis.
Kaip miško valdovė, Medeina siejama su vilku, elniu ir kitais girios žvėrimis. Medžioklės sėkmė galėjo priklausyti nuo jos malonės, todėl ji stovi prie pat ribos tarp žmogaus ir laukinės Gamtos.
Medeina šiandien
Medeinos vaizdinys padeda suprasti, kokią svarbią vietą Lietuvių kultūroje užėmė miškas ir giria. Ji yra viena populiariausių šiuolaikinės baltų pasaulėžiūros figūrų, dažnai pasirodanti mene ir literatūroje.
Medeiną verta skaityti atsargiai: nors jos paminėjimai ankstyvi ir patikimi, jos funkcijos rekonstruojamos iš trumpų užuominų. Vis dėlto ryšys su mišku, žvėrimis ir medžiokle yra tvirtas jos vaizdinio branduolys.
