- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Prūsų požemio, tamsos ir pykčio Dievas, mirusieji
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Patulas, Pikuls
Kas yra Pikulas?
Pikulas yra prūsų požemio ir tamsos Dievas. Elbingo žodynėlyje žodis „Pyculs“ aiškinamas kaip pragaras, o Sūduvių knygelėje (apie 1520–1530) Pikulas vadinamas pragaro ir tamsos Dievu, kurio pavaldiniai – Pokuliai.
Kaip ir Patrimpas, Pikulas pirmiausia žinomas iš prūsų religijos, bet svarbus visam baltų kontekstui. Prūsų Dievų sąrašuose jis minimas iškart po Perkūno, todėl priklauso pačiai panteono viršūnei.
Pikulas Dievų triadoje ir apeigose
Per Pergrubrijaus aukojimo šventę viršaitis prašydavęs Perkūno, kad šis nublokštų Pikulą ir suteiktų ankstyvo lietaus – taip Pikulas atsiduria priešingoje pusėje nei dangaus ir derliaus jėgos. 1530 m. Prūsijos vyskupų sinodo nutarime jis lyginamas su požemio Dievu Plutonu.
Jonas Bretkūnas Prūsų krašto kronikoje (1588) apibūdina Pikulą kaip seną, išblyškusį, žilą vyrą su barzda, kuris kenkia ir žudo; jam aukotos negyvų žmonių, arklių ir karvių galvos. Pretorijus jį vadina pykčio ir nelaimės Dievu, kurio žmonės bijoję labiau nei Perkūno.
Pikulas ir Patulas: vienas ar du Dievai?
Vardai Pikulas, Patulas ir Poklius dažnai painiojami. Kristupas Hennenbergeris (1595) Pikulą laikė tuo pačiu Dievu kaip Patulas, o vėlesniuose šaltiniuose vietoj Patulo dažniausiai minimas Pikulas.
Manoma, kad tai gali būti to paties Dievo du vardai arba kad „Patulas“ (iš „pa-/po-“ – po ir „tula“ – žemė, t. y. požeminis) buvo vienas Pikulo epitetų. Vieningos nuomonės, ar buvo vienas požemio Dievas skirtingais vardais, ar keli artimi Dievai, nėra.
Pikulo vardas ir virtimas velniu
Dievavardis Pikulas kildinamas iš „pykti“, „piktas“; pasak Vėliaus, siejimai su slavišku „pekla“ (pragaras) nepagrįsti. Vardas tiesiogiai išreiškia pyktį, tamsą ir pavojų.
Prūsų katekizmuose (1545, 1561) žodis „pikulas“ jau vartojamas velniui pavadinti, o Hartknochas mini, kad Pikulo vardu gąsdinti vaikai. Taip įsigalint krikščionybei senasis požemio Dievas susiliejo su velnio ir pragaro vaizdiniais.
Pikulas šiandien
Pikulas svarbus kaip prūsų chtoninio, požemio Dievo pavyzdys ir kaip baltų triados (Perkūnas–Patrimpas–Pikulas) dalis. Jis padeda suprasti, kaip baltai įsivaizdavo tamsos, mirties ir požemio jėgą.
Pikulą verta skaityti atsargiai: vėlyvuosiuose šaltiniuose jo įvaizdį stipriai paveikė krikščioniškieji velnio ir pragaro vaizdiniai. Vis dėlto jo branduolys – požemio, tamsos ir baimės Dievas – išlieka aiškus.
