Lietuvių mitologija

Krukis Lietuvių mitologijoje

Krukis – iš Jono Łasickio Žemaičių Dievų sąrašo žinoma Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminiais gyvuliais; vardas onomatopėjiškai atliepia kiaulės kriuksėjimą, o liudijimai yra vėlyvi ir vertintini atsargiai.

Tipas
Dievas
Sritis
Kiaulės, naminiai gyvuliai, ūkis
Šaltinių būsena
vėlyvuose šaltiniuose

Kas yra Krukis?

Krukis yra iš XVI a. Dievų sąrašo žinoma Lietuvių Dievybė, siejama su kiaulėmis ir naminiais gyvuliais. Ji priklauso ne aukštiesiems Dievams, o valstietiško ūkio globėjų sluoksniui.

Krukio vardas onomatopėjiškai atliepia kiaulės kriuksėjimą, todėl jo sritis aiški: kiaulių ir tvarto gyvulių sveikata bei sėkmė. Tai vienas tų smulkių Dievų, kurie atspindi labai konkretų valstiečio ūkio rūpestį.

Kiaulių globa valstiečio ūkyje

Kiaulės valstiečio ūkyje buvo svarbus mėsos ir taukų šaltinis, todėl jų prieauglis ir sveikata turėjo tiesioginę reikšmę šeimos pragyvenimui. Natūralu, kad ši sritis galėjo turėti savo Dievišką globėją.

Kiaulių ūkis ir pašaras Krukio globos sričiai
Krukio sritis išlieka žemiška: kiaulės, pašaras ir valstiečio ūkis.

Krukis įkūnija šį poreikį. Jo globos prašyta, kad kiaulės veistųsi, augtų sveikos ir nekristų nuo ligų. Tokia siaura specializacija būdinga vėlyviems Dievų sąrašams, kuriuose kiekvienas ūkio darbas turi savo Dievybę.

Krukis ir Kremata: panašios Dievybės

Łasickio sąraše su kiaulėmis ir naminiais gyvuliais siejamas ne vienas vardas – greta Krukio minima ir Kremata. Tai, kad tą pačią sritį globoja kelios panašios Dievybės, kelia klausimų.

Būtent toks dubliavimasis yra viena priežasčių, kodėl Łasickio sąrašo patikimumas ginčijamas. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad dalis vardų galėjo būti epitetai, vietiniai pavadinimai ar net nesusipratimai, o ne atskiri Dievai.

Kaip skaityti Krukį?

Krukį, kaip ir kitas Łasickio sąrašo dievybes, reikia pateikti atsargiai. Łasickio veikalą vieni tyrinėtojai laiko reikšmingu Žemaičių mitologijos šaltiniu, kiti (Brückneris, Mierzyńskis) – beveik arba visiškai nepatikimu.

Todėl Krukis pateiktinas kaip vardas su aiškiai nurodyta sritimi – kiaulių globa, – bet be išplėtotos mitologijos. Svarbu nepriskirti jam pramanytų pasakojimų, o pristatyti tik paliudytą branduolį.

Krukis šiandien

Krukis padeda suprasti, kaip detaliai žemdirbiška religija skaidė ūkio rūpesčius: net kiaulių sėkmė galėjo turėti Dievybę. Kartu jis yra geras pavyzdys, kaip atsargiai skaityti vėlyvus, ginčytinus Dievų sąrašus.

Krukį prasminga skaityti kartu su Kremata, Ganikliu ir Sutvaru – visi jie priklauso gyvulininkystės globėjų laukui, kurio ribos neryškios, o dalis vardų abejotini.

Krukio šaltiniai ir naudingi puslapiai