Vakarinė Lietuvių mitologijoje

Tipas: Deivė
Sritis: Vakaro žvaigždė (Venera), sutemos, dangaus šeima
Šaltinių būsena: tautosakinė

Kas yra Vakarinė Lietuvių mitologijoje?

Vakarinė yra Lietuvių vakaro žvaigždės Deivė. Kaip ir Aušrinė, ji susijusi su planeta Venera, tik matoma kitu paros metu – vakare, sutemose, kai pirmoji sužimba vakaro danguje.

Vakarinė priklauso dangaus šviesulių šeimai šalia Saulės, Mėnulio ir Aušrinės. Ji žymi perėjimą iš dienos į naktį, todėl jos vaizdinys siejamas su ramybe, poilsiu ir dienos pabaiga.

Vakarinė ir Saulė: palyda į poilsį

Dažnas tautosakos motyvas – Vakarinė palydi Saulę miegoti. Jei Aušrinė atveria dieną ir parengia Saulei kelią, tai Vakarinė ją užbaigia, lydėdama Saulę į vakaro poilsį.

Vakaro žvaigždė virš sodybos sutemų Vakarinei — Vakarinė žvaigždė palydi dieną į tylų sodybos poilsį.

Taip Aušrinė ir Vakarinė įrėmina šviesųjį paros laiką: viena pradeda dieną, kita ją užsklendžia. Šis vaizdinys rodo, kad dangaus tvarka įsivaizduota kaip darni, viena kitą papildanti šeima.

Vakarinė ir žvaigždžių Dievas

Motiejaus Pretorijaus teigimu, Vakarinė ir Aušrinė laikytos nepavaldžiomis žvaigždžių Dievui Žvaigždikui. Tai reiškia, kad jos turėjo savarankišką padėtį dangaus Dievybių sąrangoje – ne paprastos žvaigždės, o ypatingos, savo valią turinčios Deivės.

Šis liudijimas svarbus, nes parodo, kad rytinė ir vakarinė žvaigždės Lietuvių pasaulėvaizdyje buvo išskirtos iš kitų. Jų ryškumas ir reguliarus pasirodymas pavertė jas atskiromis, įsimenamomis figūromis.

Vakarinė ir Aušrinė: viena planeta, dvi Deivės

Aušrinė ir Vakarinė iš tikrųjų yra ta pati planeta Venera, tik matoma skirtingu paros metu. Senovės žmonės ne visada tai suvokė kaip vieną kūną, todėl ryto ir vakaro žvaigždė virto dviem atskiromis Deivėmis.

Šis dvilypumas – gražus pavyzdys, kaip dangaus stebėjimas tampa mitologija. Iš dviejų skirtingais laikais pasirodančių šviesulių gimsta dvi seserys, įrėminančios dieną nuo aušros iki sutemų.

Vakarinė šiandien

Vakarinės vaizdinys padeda suprasti, kaip Lietuviai mitologiškai įprasmino vakarą, sutemas ir dienos pabaigą. Kartu su Aušrine ji rodo nuostabiai tikslų liaudies dangaus stebėjimą.

Vakarinę geriausia skaityti kaip dangaus šeimos dalį: tik kartu su Saule, Mėnuliu ir Aušrine ji atskleidžia visą Lietuvišką dangaus šviesulių pasakojimą ir paros ritmo simboliką.

Vakarinė: dažniausi klausimai

Kas yra Vakarinė?

Vakarinė yra Lietuvių vakaro žvaigždės Deivė, susijusi su planeta Venera, matoma vakare sutemose. Ji priklauso dangaus šviesulių šeimai kartu su Saule, Mėnuliu ir Aušrine.

Kuo Vakarinė skiriasi nuo Aušrinės?

Abi siejamos su ta pačia planeta Venera, bet matoma skirtingu metu: Aušrinė pasirodo rytą prieš Saulėtekį, o Vakarinė – vakare. Tautosakoje tai dvi atskiros Deivės seserys.

Koks Vakarinės vaidmuo tautosakoje?

Dažnas motyvas – Vakarinė palydi Saulę miegoti. Ji žymi dienos pabaigą ir perėjimą į naktį, taip užbaigdama paros ratą, kurį pradeda Aušrinė.

Ką apie Vakarinę sako Pretorijus?

Motiejaus Pretorijaus teigimu, Vakarinė ir Aušrinė laikytos nepavaldžiomis žvaigždžių Dievui Žvaigždikui. Tai rodo, kad jos turėjo savarankišką, ypatingą padėtį tarp dangaus Dievybių.

Kodėl ryto ir vakaro žvaigždė tapo dviem Deivėmis?

Senovės žmonės ne visada suvokė, kad Aušrinė ir Vakarinė yra ta pati planeta. Todėl skirtingu metu pasirodantis šviesulys virto dviem Deivėmis seserimis, įrėminančiomis dieną.

Kodėl Vakarinė svarbi?

Vakarinė padeda suprasti, kaip Lietuviai įprasmino vakarą ir sutemas, ir rodo tikslų liaudies dangaus stebėjimą. Ji yra svarbi dangaus šeimos vaizdinio dalis.