- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Jūra, bangos, audra, vėjas
- Šaltinių būsena
- vėlyvuose šaltiniuose
Kas yra Bangpūtys?
Bangpūtys (prūsų kalba Bangputtis) yra vakarų Lietuvių ir senųjų prūsų jūros Dievas. Jo vardas labai vaizdingas: jis sudarytas iš „banga“ ir „pūsti“, todėl reiškia tą, kuris pučia bangas – sukelia jūros audrą.
Bangpūtys priklauso pajūrio, žvejų ir laivybos pasauliui. Tai Dievas, nuo kurio malonės ar rūstybės priklausė jūros ramybė arba pavojus, todėl jis ypač svarbus Mažosios Lietuvos ir pamario kultūrai.
Audros Dievas ir pikta vandenų dvasia
Motiejus Pretorijus XVII a. pabaigoje Bangpūtį apibūdino kaip audros Dievą, o XVIII a. Jokūbas Brodovskis ir Pilypas Ruigys jį lygino su romėnų jūros Dievu Neptūnu. Kartu Bangpūtys laikytas ir piktąja vandenų dvasia, galinčia paskandinti.
Šis dvilypumas – globėjas ir grėsmė – būdingas jūros Dievybėms. Žvejui ir jūreiviui Bangpūtys buvo ta jėga, kuri arba leidžia saugiai grįžti, arba sukelia mirtiną audrą, todėl jį reikėjo gerbti ir maldinti.
Bangpūčio atvaizdas ir daina
Yra užuominų, kad būta medinio Bangpūčio atvaizdo – stabo, vaizdavusio jūros Dievą. Tai rodo, kad jis nebuvo vien abstrakti dvasia, o galėjo turėti regimą, garbinamą pavidalą.
Bangpūtys paminėtas ir Lietuvių liaudies dainoje „Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo“, kurią užrašė Liudvikas Rėza. Tai svarbu, nes parodo, kad jūros Dievo vardas išliko ne tik mokslo veikaluose, bet ir gyvoje pamario tautosakoje.
Bangpūtys ir Vėjopatis
Bangpūtys glaudžiai susijęs su vėjo Dievu Vėjopačiu. Manoma, kad jų funkcijos artimos arba net tapačios: jūros audra ir vėjas neatsiejami, todėl bangas pučianti ir vėją valdanti jėga lengvai susilieja.
Šis ryšys atskleidžia, kaip pamario žmonės suvokė Gamtos jėgas – ne kaip atskirus reiškinius, o kaip vieną audros galią, kuri tuo pat metu kelia vėją ir bangas. Bangpūtys ir Vėjopatis yra dvi tos pačios stichijos pusės.
Bangpūtys šiandien
Bangpūtys yra vienas ryškiausių Lietuvių jūros mitologijos vaizdinių ir populiarus pamario kultūros simbolis. Jis padeda suprasti, kaip Baltijos pajūrio bendruomenės įprasmino jūrą, audrą ir žvejybos pavojų.
Bangpūtį verta skaityti kartu su Vėjopačiu ir Perkūnu: jūros bangų, vėjo ir dangaus audros vaizdiniai kartu sudaro baltų stichijų Dievų pasaulį, kuriame žmogus visada priklausė nuo Gamtos malonės.
