Lietuvių mitologija

Aušrinė Lietuvių mitologijoje

Aušrinė yra ryto žvaigždės Deivė – Lietuviškas planetos Veneros, matomos rytuose prieš Saulėtekį, pavadinimas; tautosakoje ji siejama su aušra, Saulės palyda ir dangaus šeimos pasakojimais.

Tipas
Deivė
Sritis
Aušra, ryto žvaigždė (Venera), šviesa, dangaus šeima
Šaltinių būsena
tautosakinė

Kas yra Aušrinė Lietuvių mitologijoje?

Aušrinė yra Lietuviškas planetos Veneros pavadinimas, kilęs iš to, kad ji kartais matoma rytuose prieš Saulėtekį. Mitologijoje ir tautosakoje Aušrinė suvokiama kaip ryto žvaigždės ir aušros Deivė – ryškiausias dangaus kūnas prieš dieną.

Aušros rasa ir ryto žvaigždė virš Lietuvos pievos
Aušrinės vaizdinį geriausiai laiko aušra, rasa ir dar matoma ryto žvaigždė.

Aušrinė priklauso dangaus šviesulių vaizdinių ratui, kuriame šalia jos yra Saulė, Mėnulis ir Vakarinė. Tradicijoje ji – jaunatviška, šviesos ir prabundančios dienos nešėja, todėl jos vardas susijęs su „aušra“ ir „aušti“.

Aušrinė ir Saulė

Lietuvių dainose ir sakmėse Aušrinė dažnai pasirodo kaip Saulės palydovė ar tarnaitė: ji pranašauja Saulėtekį, uždega ryto ugnį, parengia Saulei kelią. Taip dangaus tvarka įsivaizduojama kaip šeima ar kiemas, kuriame kiekvienas šviesulys turi savo vaidmenį.

Šis vaizdinys paaiškina, kodėl ryto žvaigždė laikyta tokia svarbia: ji žymi perėjimą iš nakties į dieną, iš tamsos į šviesą. Aušrinės pasirodymas buvo Gamtos laikrodis, skelbiantis darbo dienos pradžią.

Aušrinė dangaus vestuvių pasakojime

Aušrinė pasirodo viename žinomiausių Lietuvių dangaus mitų – pasakojime apie dangaus kūnų vestuves. Jame Mėnuo, vedęs Saulę, įsimyli jaunąją Aušrinę, todėl Perkūnas jį nubaudžia. Šis motyvas paaiškina ir Mėnulio neištikimybę, ir jo pavidalo kitimą.

Tokie pasakojimai rodo, kad dangaus šviesuliai Lietuvių tautosakoje nebuvo vien astronominiai objektai – jie turėjo charakterius, santykius ir likimus. Aušrinė čia yra grožio ir vilionės figūra, dėl kurios kyla dangiškas konfliktas.

Aušrinė ir Vakarinė

Aušrinė turi porininkę – Vakarinę, vakaro žvaigždės Deivę. Iš tikrųjų abi yra ta pati planeta Venera, tik matoma skirtingu paros metu: ryte kaip Aušrinė, vakare kaip Vakarinė.

Tautosakoje šis dvilypumas virto dviem Deivėmis: Aušrinė atveria dieną, Vakarinė palydi Saulę miegoti. Kartu jos įrėmina šviesųjį paros laiką ir parodo, kaip stebėjimas virto pasakojimu.

Aušrinė šiandien

Aušrinė yra vienas gražiausių ir gyviausių Lietuvių dangaus mitologijos vaizdinių. Jos vardas iki šiol vartojamas kaip moters vardas ir kaip ryto žvaigždės pavadinimas, o dangaus šeimos motyvai mene ir literatūroje išlieka populiarūs.

Aušrinę verta skaityti kartu su Saule, Mėnuliu ir Vakarine: tik visa dangaus šeima atskleidžia, kaip Lietuviai mitologiškai įprasmino šviesos, laiko ir paros ritmo tėkmę.

Aušrinės šaltiniai ir naudingi puslapiai