Lietuvių mitologija

Patrimpas Lietuvių mitologijoje

Patrimpas yra vienas svarbiausių prūsų Dievų, šaltiniuose apibūdinamas nevienodai – kaip sėkmės ir javų Dievas, vaizduotas bebarzdžiu jaunuoliu su varpų vainiku, arba kaip tekančių vandenų, upių ir šaltinių Dievas, lygintas su Neptūnu.

Tipas
Dievas
Sritis
Prūsų Dievas, vandenys, derlingumas, javai, sėkmė
Šaltinių būsena
gerai paliudyta

Kas yra Patrimpas?

Patrimpas yra prūsų Dievas, vienas svarbiausių baltų vakarinės šakos panteono Dievų. Nors jis pirmiausia žinomas iš prūsų religijos, jis svarbus visam baltų mitologijos kontekstui kaip viena geriau dokumentuotų figūrų.

Dievą vardu Patrimpas (Potrimppo) 1529 m. pirmasis paminėjo Simonas Grunau. Galimu ankstyviausiu paminėjimu kai kurie tyrinėtojai laiko 1418 m. Varmės vyskupo laiške minimą Natrimpą – tikėtina, iškreiptą Patrimpo vardo formą.

Patrimpas prūsų Dievų triadoje

Grunau įvardija Patrimpą kaip vieną svarbiausių prūsų Dievų – kartu su Patulu ir Perkūnu. Pasak jo, šie trys Dievai buvę vaizduojami prūsų karaliaus Vaidevučio vėliavoje, o jų atvaizdai laikyti pagrindinės šventvietės Rikojoto ąžuolo kamiene išskobtose nišose.

Patrimpas buvo vaizduojamas kaip bebarzdis, linksmas jaunuolis su varpų vainiku – derlingumo ir jaunystės ženklu. Jo simbolis buvusi gyvatė (manoma, žaltys), o garbei, pasak Grunau, aukotos net žmonių aukos prie švento ąžuolo.

Sėkmės, javų ar vandenų Dievas?

Patrimpo funkcijos šaltiniuose apibūdinamos nevienodai. Grunau jį vadina ir sėkmės (karo pergalių, sėkmės ginčuose), ir javų Dievu, sieja su pavasariu, vasara, vaisingumu ir derlingumu.

Tekantis vanduo, javai ir žalčio ženklas Patrimpui
Patrimpo vanduo ir javai rodo derlingumo bei sėkmės lauką.

Kituose liudijimuose ryškesnė vandens sritis: Sūduvių knygelėje Patrimpas vadinamas tekančių vandenų Dievu, Jonas Maleckis-Sandeckis ir Jonas Łasickis – upių ir šaltinių, o Motiejus Pretorijus – vandens Dievu, lygindamas jį su romėnų Neptūnu. Šis dvilypumas rodo, kad jo vaizdinys per amžius keitėsi.

Patrimpo vardas ir kilmė

Patrimpo vardą tyrinėjo Kazimieras Būga, Vladimiras Toporovas ir Norbertas Vėlius; jų nuomone, jis sudarytas iš priešdėlio „po-“ ir šaknies „trimp-“. Tai sieja Patrimpą su platesne baltų Dievybių grupe.

Pasak Toporovo, prūsai anksčiau galėjo garbinti vaisingumo Dievą Trimpą, kurio funkcijos vėliau buvo padalytos dviem Dievams – vandenų Dievui Autrimpui ir Patrimpui. Taip paaiškinama, kodėl Patrimpas jungia ir vandens, ir derlingumo sritis.

Patrimpas šiandien

Patrimpas svarbus kaip viena geriausiai dokumentuotų prūsų Dievybių, padedanti suprasti vakarų baltų religiją ir jos ryšį su Lietuvių mitologija. Jo triada su Perkūnu ir Patulu yra vienas ryškiausių baltų panteono vaizdinių.

Patrimpą verta skaityti atsargiai: dalis duomenų kyla iš vėlyvų, ginčytinų šaltinių, ypač Grunau. Vis dėlto ryšys su derlingumu, javais, vandeniu ir jaunatviška jėga yra pastovus jo vaizdinio branduolys.

Patrimpo šaltiniai ir naudingi puslapiai