- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Sodyba, žemės valda, namų ūkis, ūkio gerovė
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Žemėpačiai, Žempatis
Kas yra Žemėpatis?
Žemėpatis yra senovės Lietuvių žemės Dievas – sodybos ir žemės valdos viešpats. Jo vardas sudarytas iš „žemė“ ir „pats“ (viešpats), todėl reiškia žemės poną, nuo kurio priklauso ūkio gerovė.
Žemėpatis yra viena geriau paliudytų Lietuvių Dievybių: jį mini Martynas Mažvydas (1547), Wolfenbüttelio postilė, Motiejus Pretorijus, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Jokūbas Brodovskis ir Pilypas Ruigys – tai labai platus šaltinių ratas.
Sodybos viešpats: Žemėpatis ir ūkio gerovė
Pasak Motiejaus Pretorijaus, Žemėpatis yra sodybos Dievas, nuo kurio priklauso viso ūkio gerovė, ir kiekvienas ūkininkas turi savą Žemėpatį. Manoma, jis buvo ir konkretaus dirbamos žemės ploto globėjas, todėl jų galėjo būti daug – žemėpačių.
Tai rodo, kad žemė Lietuvių pasaulėvaizdyje nebuvo abstraktus išteklius, o gyva, globotina valda. Kiekviena sodyba turėjo savo Dievą, kuris saugojo jos derlių, gyvulius ir namus.
Aukos ir gruodžio šventė
Žemėpačiui arba jo seseriai Žemynai būdavo aukojama pradedant ir baigiant ūkio darbus, taip pat per gimimą, vestuves ir laidotuves – per visus svarbiausius gyvenimo ir ūkio slenksčius. Gruodžio mėnesį jo garbei rengta atskira šventė.
Šis ryšys su Žemyna svarbus: Pretorijus juos vadina broliu ir seserimi, todėl Žemėpatis (sodybos globa) ir Žemyna (žemės vaisingumas) sudaro porą. Kartu jie apima visą žemdirbio santykį su žeme – nuo derlingumo iki sodybos gerovės.
Žemėpačiai ir žemininkai
Kai kuriuose šaltiniuose skiriama Dievų grupė – žemininkai; Pretorijus juos vadina namų Dievais. Jonas Łasickis mini daug žemės Dievų – žemėpačių – ir aprašo jiems skirtas apeigas, todėl Žemėpatis suprantamas ir kaip atskira Dievybė, ir kaip visa žemės Dievybių grupė.
Ši riba tarp vieno Žemėpačio ir daugelio žemėpačių rodo, kaip Lietuvių namų religijoje Dievybės nebuvo griežtai atskirtos. Žemėpatis, Žemininkas ir Dimstipatis sudaro persidengiantį sodybos bei žemės globėjų lauką.
Žemėpatis šiandien
Žemėpatis padeda suprasti, kaip Lietuviai sakralizavo sodybą ir žemės valdą: net konkretus dirbamas plotas turėjo savo Dievą globėją, kuriam buvo aukojama per visus svarbius darbus ir šventes.
Žemėpatį verta skaityti kartu su Žemyna ir Dimstipačiu. Visi jie atskleidžia žemdirbio pasaulėžiūrą, kurioje namai, kiemas, laukas ir derlius yra ne vien ūkis, o globotina, gerbtina šventa erdvė.
