- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Dangus, šviesa, pasaulio kūrimas, aukščiausioji Dievybė, moralinė tvarka
- Šaltinių būsena
- gerai paliudyta
Dangaus Dievas, Dievas senelis, Praamžius
Kas yra Dievas Lietuvių mitologijoje?
Senovės Lietuvių religijoje aukščiausioji Dievybė buvo dangaus Dievas. Manoma, kad jį atitinka šaltiniuose minimas Andajas, o folklore – tiesiog Dievas, Dievas senelis ar Praamžius. Tai tolimas, bet svarbiausias visos sąrangos Dievas.
Reikia skirti du sluoksnius. Senasis dangaus Dievas yra aukščiausioji galia, kuriai pavaldūs kiti Dievai; folkloro Dievas senelis – sužmoginta, po žemę vaikštanti, žmones tikrinanti figūra. Įsigalėjus krikščionybei, šis vaizdinys susiliejo su krikščioniškuoju Dievu.
Dangaus Dievas ir panteonas
Senovės Lietuvių panteone aukščiausiasis dangaus Dievas buvo viršesnis už kitas dievybes, nors kasdienybėje veiklesnis ir labiau garbinamas buvo griaustinio Dievas Perkūnas. Kiti Dievai globojo atskiras sritis: Laukpatis – dirbamus laukus, Vaižgantas – linus ir kanapes, Žemyna – derlių.
Tokia sąranga rodo, kad Lietuvių religija nebuvo griežtai monoteistinė, bet turėjo aiškią viršūnę. Dangaus Dievas stovėjo virš visų, o atskiri Dievai ir dvasios tvarkė konkrečias gyvenimo sritis.
Dievas senelis tautosakoje
Tautosakoje Dievas dažnai vaizduojamas kaip senelis, vaikštantis po žemę elgetos ar keleivio pavidalu. Jis tikrina žmonių dorą: svetingus ir gailestingus apdovanoja, šykščius ir kietaširdžius nubaudžia. Taip Dievas tampa moralinės tvarkos sergėtoju.
Šis vaizdinys svarbus, nes per jį dangaus Dievas priartėja prie kasdienio gyvenimo. Iš tolimo dangaus valdovo jis virsta artimu, su žmonėmis bendraujančiu seneliu, mokančiu teisingumo ir gailestingumo.
Dievas ir pasaulio kūrimas
Etiologinėse sakmėse Dievas kuria pasaulį, dažnai veikiant ir velniui: Dievas sukuria tai, kas pozityvu, o velnias – tai, kas negatyvu, jį pamėgdžioja ir trukdo. Kai kuriose sakmėse kaip kūrėjas minimas ir Perkūnas, vaizduojamas kaip reljefo bei gyvūnijos formuotojas.
Pasakojimuose apie žmogaus atsiradimą Dievas dažnai pasirodo abejingas: žmogus atsiranda iš Dievo spjūvio ar nuo jo prausiantis nutiškusio vandens lašo. Tai priskiriama senajam pasaulėvaizdžiui, kuriame aukščiausiasis Dievas sukuria pasaulį tarsi netyčia.
Dievas šiandien
Dievo vaizdinys padeda suprasti aukščiausiojo Dievo problemą Lietuvių mitologijoje: kaip iš dangaus Dievo Andajo per folkloro Dievą senelį einama prie krikščioniškojo Dievo. Tai vienas svarbiausių senosios religijos tęstinumo pavyzdžių.
Dievą verta skaityti kartu su Andaju, Perkūnu ir velniu: aukščiausiasis dangaus Dievas, veiklus griaustinio Dievas ir chtoninis jo priešininkas kartu sudaro Lietuvių pasaulėvaizdžio ašį.
