Lietuvonis Lietuvių mitologijoje

Tipas: Dievas
Sritis: Lietus, derliui reikalingas vanduo, atmosfera
Šaltinių būsena: vėlyvuose šaltiniuose

Kas yra Lietuvonis?

Lietuvonis yra iš XVI a. Dievų sąrašo žinoma Lietuvių Dievybė. Motiejus Strijkovskis ją nurodo vardu Lituwanis ir apibūdina kaip lietų siunčiančią Dievybę – tą, kuri duoda iš dangaus krintantį vandenį.

W. E. J. Mannhardtas atkūrė vardo Lietuvišką formą Lytuvonis. Svarbu pabrėžti: vardas kyla iš žodžio „lietus“, o ne „Lietuva“, todėl Lietuvonis yra lietaus, o ne šalies Dievybė.

Lietus žemdirbio gyvenime

Žemdirbiškoje kultūroje lietus buvo gyvybės ir mirties klausimas: be jo nudžiūdavo javai, o per gausus galėjo sunaikinti derlių. Todėl lietų siunčianti Dievybė turėjo tiesioginę, praktinę reikšmę.

Lietus virš jaunų javų ir lauko kelio Lietuvoniui — Lietuvonio lietus čia veikia kaip laukus maitinanti dangaus dovana.

Lietuvonis įkūnija šį poreikį. Jo sritis nėra audra ar griausmas, o būtent derliui reikalingas, laiku ateinantis lietus. Tai jį skiria nuo galingojo Perkūno, kurio lietus dažnai ateina su audra ir žaibu.

Lietuvonis ir Perkūnas

Lietuvonį prasminga skaityti kartu su Perkūnu. Perkūnas valdo visą atmosferos jėgą – griaustinį, žaibą, audrą ir lietų, o Lietuvonis šaltinyje išskirtas kaip siauresnė, vien lietų siunčianti Dievybė.

Toks funkcijų skaidymas būdingas vėlyviems Dievų sąrašams: viena galinga Dievybė gali būti „padalyta“ į kelias smulkesnes, kiekviena atsakinga už atskirą reiškinį. Ar Lietuvonis buvo savarankiškas Dievas, ar Perkūno funkcijos atspindys, lieka atviras klausimas.

Kaip skaityti Lietuvonį?

Lietuvonis priklauso tiems Strijkovskio sąrašo vardams, kurie laikomi gana patikimais, nors ir kukliai paliudytais. Jo funkcija aiški ir logiška – lietaus siuntimas, – todėl jis nekelia tiek abejonių kaip kai kurie kiti sąrašo įrašai.

Vis dėlto jį verta pateikti atsargiai: žinome tik trumpą šaltinio užuominą, o platesnių pasakojimų ar apeigų aprašymų neišliko. Lietuvonis yra vardas su aiškia sritimi, bet be išplėtotos mitologijos.

Lietuvonis šiandien

Lietuvonis padeda suprasti, kaip smulkiai žemdirbiška religija skirstė atmosferos reiškinius: net lietus galėjo turėti atskirą, vien jam skirtą Dievybę. Tai rodo, kokia svarbi buvo orų galia kasdieniam išlikimui.

Lietuvonį prasminga skaityti kartu su Perkūnu, Žemininku ir Žemyna – visi jie susiję su tuo pačiu tikslu: kad žemė duotų derlių. Lietuvonis šioje grandinėje atstovauja dangaus vandeniui.

Lietuvonis: dažniausi klausimai

Ką Strijkovskio sąraše siunčia Lituwanis, arba Lietuvonis?

Jis siunčia iš dangaus krintantį lietų – javams ir derliui reikalingą vandenį. Šaltinyje išskirta būtent lietaus, o ne griaustinio ar žaibo funkcija.

Ar Lietuvonio vardas kyla iš „Lietuva“?

Ne. Vardas kyla iš žodžio „lietus“, o ne „Lietuva“. Lietuvonis yra lietaus Dievybė, o ne šalies ar tautos Dievas. Mannhardtas atkūrė formą Lytuvonis.

Kuo Lietuvonis skiriasi nuo Perkūno?

Perkūnas valdo visą atmosferos jėgą – griaustinį, žaibą, audrą ir lietų, o Lietuvonis šaltinyje išskirtas kaip siauresnė, vien lietų siunčianti Dievybė, susijusi su ramiu, derliui reikalingu lietumi.

Kodėl lietaus Dievybė buvo svarbi?

Žemdirbystėje lietus buvo gyvybės ir mirties klausimas: be jo nudžiūdavo javai, per gausus – sunaikindavo derlių. Todėl lietų siunčianti Dievybė turėjo tiesioginę praktinę reikšmę.

Ar Lietuvonis patikimai paliudytas?

Lietuvonis priklauso gana patikimiems Strijkovskio sąrašo vardams, o jo funkcija aiški ir logiška. Vis dėlto žinome tik trumpą užuominą – platesnių pasakojimų ar apeigų aprašymų neišliko.