Lietuvių mitologija

Žemininkas Lietuvių mitologijoje

Žemininkas (Ziemiennik) Motiejaus Strijkovskio nurodytas kaip žemės Dievas, kurio garbei pienu lakinti žalčiai; jam buvo skirta didžiausia Lietuvių rudens šventė su gausiomis aukomis.

Tipas
Dievas
Sritis
Žemė, derlius, ūkis, rudens aukos, žalčiai
Šaltinių būsena
vėlyvuose šaltiniuose

Kas yra Žemininkas?

Žemininkas yra senovės Lietuvių žemės Dievas, žinomas iš XVI a. šaltinių. Motiejus Strijkovskis jį nurodo vardu Ziemiennik ir apibūdina kaip žemės Dievą, susijusį su derliumi ir ūkiu.

Žemininko vardas kyla iš žodžio „žemė“. Jis priklauso plačiam žemės ir žemdirbystės Dievybių laukui, kuriame šalia jo yra Žemyna ir Žemėpatis, o ribos tarp jų neretai persidengia.

Žalčiai ir pieno aukos

Vienas ryškiausių Žemininko bruožų – jo garbei pienu būdavo lakinami žalčiai. Žaltys Lietuvių ir baltų kultūroje laikytas šventu, namus ir žemės gerovę globojančiu gyvūnu, todėl jo maitinimas pienu buvo religinis veiksmas.

Pieno ir grūdų auka prie žemės slenksčio Žemininkui
Žemininko auką primena pienas, grūdai ir žemės slenksčio pagarba.

Šis paprotys jungia Žemininką su žemės, namų ir derlingumo sfera: žaltys gyvena prie žemės, po slenksčiu ar tvarte, o jo globa reiškė ūkio sėkmę. Per žaltį Žemininko kultas susisiekia su namų šventumu.

Didžiausia rudens šventė

Strijkovskis užfiksavo, kad didžiausia Lietuvių rudens šventė buvo skirta būtent Žemininkui. Per bendrą puotą jam aukota po porą visų naminių gyvulių ir paukščių – tai rodo, kokią svarbią vietą jis užėmė žemdirbio metų rate.

Rudens šventė logiška: tai derliaus pabaigos metas, kai reikia padėkoti žemei už metų vaisius. Žemininkas, kaip žemės Dievas, buvo natūralus šios padėkos adresatas, o gausios aukos atspindi derliaus dydį.

Žemininkas tarp žemės Dievų

Žemininką prasminga skaityti kartu su Žemyna ir Žemėpačiu. Kai kuriuose šaltiniuose net skiriama Dievų grupė – žemininkai, kuriuos Motiejus Pretorijus vadina namų Dievais, todėl Žemininkas gali būti ir atskira Dievybė, ir visa žemės Dievybių grupė.

Šis persidengimas būdingas žemės ir namų Dievybėms: jų funkcijos – derlius, ūkis, sodyba, namai – glaudžiai susijusios. Žemininkas labiausiai pabrėžia derliaus ir rudens aukų pusę.

Žemininkas šiandien

Žemininkas padeda suprasti Lietuvių žemdirbio metų ratą ir rudens derliaus švenčių svarbą. Per jį matyti, kad derlius buvo suvokiamas kaip dovana, už kurią būtina padėkoti gausiomis aukomis.

Žemininką verta skaityti kartu su Žemyna, Žemėpačiu ir žalčio simbolika. Visi jie atskleidžia, kaip Lietuviai sakralizavo žemę – ir kaip derlingą dirvą, ir kaip namų bei gyvulių gerovės pagrindą.

Žemininko šaltiniai ir naudingi puslapiai